Pastaruosius keletą metų klasterizacija įgauna vis didesnį pagreitį. Prie šio proceso prisidėjo Ūkio ministerijos administruojamos Europos Sąjungos (ES) struktūrinių fondų lėšos. Būtent finansinė parama skiriama pagal priemones „Inoklaster LT“ ir „Inoklaster LT+“ yra vienas iš klasterių pranašumų. Pagal šias priemones 2007-2013 metų laikotarpiu Ūkio ministerija skyrė 22,5 mln. eurų ES struktūrinių fondų paramos.
Klasteriai Lietuvoje: kartu lengviau
Klasteris – tai įmonių ir (arba) mokslo ir studijų institucijų bei kitų subjektų santalka, funkcionuojanti partnerystės principu, kurios nariai, veikdami tarpusavyje susijusiose įvairiose ekonominės veiklos ir iniciatyvų srityse, siekia padidinti ekonominį veiklos efektyvumą. Šiuo metu Lietuvoje identifikuojamos 45 klasterių iniciatyvos, dalis kurių tėra užuomazgos stadijoje.
Tik ketvirtadalis identifikuotų klasterių formuojasi natūraliai, per ilgalaikį bendradarbiavimą vystant naujus produktus ar paslaugas bei siekiant užimti didesnę rinkos dalį, taip padidinant bendrą klasterio įmonių konkurencingumą.
Dažnai verslo atstovams, įmonių vadovams kyla klausimas – kodėl verta burtis į klasterius? Vienas paprasčiausių atsakymų – kartu lengviau. Ypač konkuruoti užsienio rinkose, pristatyti savo produkciją ar paslaugas naujiems vartotojams. Susibūrus į klasterį daugelis verslo valdymo procesų tampa bendri, todėl kaštų ir žmogiškųjų išteklių valdymas tampa efektyvesnis.
Klasterizacijos procesai skatina mažų ir vidutinių įmonių augimą, didina jų produktyvumą. Tuo pačiu kuriantis klasteriams atsiranda visos sąlygos gimti inovatyviems produktams. Tokių produktų kūrimo procesą itin paspartina susibūrusių į klasterį įmonių bendrai statomi tyrimų centrai.
Jie suteikia visas galimybes eksperimentinei veiklai, tačiau su daug mažesnėmis išlaidomis ir neprisiimant didelių įsipareigojimų, kol neįsitikinama, kad inovacinis projektas bus sėkmingas.
Klasterių veiklai Lietuvoje įgaunant pagreitį, tikimasi, kad konkurencija iš regioninio lygmens persikels nacionalinį mastą, kuomet Europa varžysis su JAV ar Kinija.Šiuo metu pastebima tendencija, kad Lietuvoje veikiantys klasteriai derasi su kitų šalių klasteriai dėl bendradarbiavimo galimybių.
Lietuva pasiruošusi priimti medicinos turistus
Lietuvoje veikiančios medicinos ir sveikatinimo paslaugas teikiančios įmonės įsitikino, kad kovoti dėl užsienio klientų dėmesio daug lengviau susibūrus į klasterį. Prieš kelerius metus įsteigtas Lietuvos medicinos turizmo klasteris, šiuo metu vienijantis 16 narių, skatina juos konkuruoti ne tarpusavyje, o dirbti iš vien dėl bendro tikslo – didinti klasterio narių bei jų teikiamų paslaugų žinomumą ir paklausą tarptautiniame lygyje. Tai skatintų Lietuvos ir užsienio įmonių bendradarbiavimą, sudarytų palankias sąlygas ilgalaikiam klasterio narių ir mokslo visuomenės ryšių stiprėjimui.
„Pasaulinės tendencijos rodo, kad medicinos arba sveikatos turizmas populiarėja ir tai tampa globaliu reiškiniu. Todėl buvo nuspręsta ir Lietuvoje šį reiškinį skatinti ir plėtoti“, − apie klasterio atsiradimo užuomazgas kalbėjo jo direktorius Gražvydas Morkus. Reikšmingą paskatinimą klasterio veiklai suteikė ES struktūrinių fondų parama pagal „Inoklaster LT“ priemonę. Vykdant projektą Ūkio ministerija Lietuvos medicinos turizmo klasterio vystymui skyrė daugiau nei 156 tūkst. eurų paramos.
Pasak klasterio vadovo, Lietuvoje netrūksta kompetentingų ir savo srityje patyrusių medikų, tačiau mažas šalies žinomumas yra viena iš kliūčių didesniam sveikatinimo tikslais atvykstančių turistų skaičiaus augimui. „Medicinos turizmo sektoriuje šalies žinomumas vaidina dvigubą reikšmę.
Atvykti į mažai pažįstamą šalį poilsio tikslais yra viena, o atvykti gydytis, ar atlikti vieną ar kitą operaciją, visai kas kita. Todėl pasitikėjimas šalimi ir joje dirbančiais specialistais šioje srityje yra labai stiprus ir svarbus faktorius“, − teigė klasterio vadovas.
Lyginant Lietuvą su tokiomis medicinos turizme pažengusiomis šalimis kaip JAV, Izraelis ar Vokietija, galima teigti, kad Lietuvoje teikiamų sveikatos paslaugų kokybė, operacijų metu naudojama aparatūra ir medikamentai yra lygiai tokie patys kaip ir minėtose valstybėse. Tačiau vienas pagrindinių skirtumų – kaina Lietuvoje yra ženkliai mažesnė, kai kurių konkrečių paslaugų ji skiriasi net 3-4 kartus.
„Plastinių operacijų kainos, kurios yra vienos populiariausių medicinos turizmo paslaugų, Vokietijoje ir Lietuvoje gali skirtis kelis ir daugiau kartų, tačiau kokybė ir naudojamos priemonės bus analogiškos. Panaši situacija ir odontologijos srityje, kuomet kainos ženkliai skiriasi, tačiau atliekamos sudėtingos operacijos užsienio kolegoms kelia susižavėjimą mūsų medikų darbu“, − apie Lietuvoje teikiamų medicinos paslaugų kokybės ir kainos santykį kalbėjo G. Morkus.
Prisijungti prie klasterio vilioja naujos verslo galimybės
Įkūrus Lietuvos medicinos turizmo klasterį, jo nariai tiek savarankiškai, tiek su Valstybiniu turizmo departamentu prie Ūkio ministerijos dalyvavo parodose, mugėse ir verslo misijose Rusijoje, Azerbaidžane, Baltarusijoje. Tačiau vienas svarbiausių įdirbių įvyko klasterio vidaus veikloje.
Pasak vadovo Gražvydo Morkaus labai svarbus tampa paslaugų integravimas ir susitarimas kaip skirtingų narių suteikiamos paslaugos gali būti pristatomos užsienio rinkose, tačiau minimaliai vengiant tarpusavio konkurencijos.
Tuo pačiu nuolatos kuriamos strategijos naujų rinkų paieškai, ieškoma sprendimų savo vidinės veiklos resursų optimizavimui. Artimiausi veiklos planai susiję su klasterio sertifikavimu, kuris tampa būtinu norint įsitvirtinti naujose rinkose.
Pasauliniu mastu pripažįstamu sertifikatų turėjimas užtikrina daug didesnes galimybes konkuruoti su kitomis šalimis medicinos turizmo sektoriuje. Deja, sertifikatų įsigijimas kiekvienai įmonei, tai didelė išlaidų našta, todėl tikimasi, kad pavyks rasti priemonių įsigyti reikiamus sertifikatus bendrai visoms klasteriui priklausančioms įmonėms.
Prisijungimo prie klasterio galimybėmis bei nauda neabejoja ir patys klasterio nariai. Jų nuomone, kadangi klasteris sujungia panašia veikla užsiimančius paslaugų teikėjus, taip suteikiama galimybė organizuočiau ir efektyviau vykdyti rinkodaros, pardavimų, kokybės kontrolės ir panašius projektus.
Vieningo darbo indėlis ir rezultatų sinergiškumas – tai esminė priežastis, kodėl įmonės prisijungė prie Lietuvos medicinos turizmo klasterio ir propaguoja jo sėkmingą veiklą bei plėtojimą. Klasterio nariai įsitikinę, kad paslaugų sertifikavimas, kokybės kontrolės ir personalo mokymo sritys, yra tokios veiklos, kurias galima tobulinti ženkliai mažesnėmis investicijomis nei dirbant atskirai.
Pasiekti ženklesnių rezultatų reklamos, rinkodaros ar pardavimų srityse, ypač užsienio rinkose, veikiant savarankiškai, yra praktiškai neįmanoma. Ir tai nėra vien tik finansinių pajėgumų skirtumų veiksnys. Įmonės, veikdamos po vieną, pasimeta globaliame paslaugų sektoriuje.
Tačiau terminas „medicinos turizmas“, ar netgi „teritorinis/kurortinis paslaugų sektorius“ sukuria didesnes galimybes. Todėl priklausymas klasteriui suteikia visas priemones būti matomu, o savo teikiamas paslaugas pristatyti užsienio rinkose platesniam vartotojų ratui.
