Pagal skelbiamus duomenis matome, kad prieš metus 28 centus kainavusios nefasuotos morkos šiuo metu kainuoja 41 centą, o tai – 60,71 proc. brangiau. Baltagūžiai kopūstai brango 56 proc., bulvės 48 proc., o svogūnai ir 65 proc.
Lietuvos agrarinės ekonomikos instituto vadovas Albertas Gapšys pasakoja, kad didžiausią įtaką turėjo daržovių derlius, kuris praeitais metais buvo 27 proc. mažesnis nei 2014 metais. O žiūrint į ilgesnį laiko tarpą, matyti tam tikros panašios kainų tendencijos.
„Galbūt dėl to kainos kilo, bet iki tos dienos brangiau kainavo tik morkos, kopūstai ir svogūnai nei 2015 metais. Šiaip jeigu palyginti nefasuotų morkų kainas, tai pamatytume, kad 2013 metais kaina buvo panaši. Tad jos nėra drastiškai didesnė nei prieš 2 ar 3 metus. Daržovių kainos labai svyruoja, nes yra daug opesnės klimatui nei grūdų derlius“, – sako A. Gapšys.
Lietuvos daržovių augintojų asociacijos direktorė Zofija Cironkienė taip pat pasakoja, kad įtakos kainoms turi derlius. Pernai visoje Europoje derlius buvo geras, dėl Rusijos embargo susidarė daržovių perteklius, dėl to kainos buvo minimalios. Šiemet tiek pietų, tiek pietryčių Europoje – nederlius, tad mažesnė pasiūla pakėlė kainas.
Didesnę kainą užsidėjo ir patys prekeiviai
Z. Cironkienė pasakoja, kad padidėjusias kainas po euro įvedimo lėmė ir prekeiviai turguose, kurie pirmiejii padidino kainas.
„Pirmiausia, ne pas augintoją pasikeitė kaina, o prekybos vietoje. Turgavietėse yra nevaldoma situacija, daugelis prekeivių mokesčius slepia, o kainos aukščiausios. kas galėtų paneigti, kad prekybos tinklai pamatę turguose žymiai aukštesnes kainas nei pas save, moraliai jaučiasi turį teisę padidinti kainas“, – mano Z. Cironkienė.
A. Gapšys taip pat pritaria, kad įtakos kainoms padarė ir euras bei turgavietėse prekiaujantys žemdirbiai.
„Visi galvoja, kad už kelis euro centus parduoti nepatogu ir tą kainą didiną arba suapvalina. Pirmiausia tai vyksta turguje, o ten tikrai nemažą jų kiekį parduoda žemdirbiai ir gyventojai“, – teigia A. Gapšys.
Z. Cironkienė pamini, kad praeitų metų pradžioje kainos prekybos centruose dar buvo drausminamos: reikėjo nurodyti abi kainas, buvo atliekamas kainų monitoringas.
„Kurį laiką ten kainos ir laikėsi, bet dabar visi pastebim, kaip pabrango pirkinių krepšelis nuo to laiko, kai mokėjome litais“, – įvertina Z. Cironkienė.
Kokių kainų galime tikėtis?
Lietuvos daržovių augintojų asociacijos direktorė informuoja, kad importuoti produktai: agurkai ir pomidorai pigesni dėl didelės Pietų Europos ir Maroko konkurencijos, taip pat dėl Turkijai užsidariusių sienų.
„Pietų Europos šalių šiltnamių produkcijos rinkoje - perteklius, taip pat į Europą dempinguodamos kainas skverbiasi ir Turkijos bei Maroko produkcija. kainos priklauso nuo pasiūlos. Lietuviški ilgavaisiai agurkai, pastebėjau, šiemet brangesni apie 15 proc. nei praeitais metais, bet gal todėl, kad šiemet jie savaite anksčiau pasiekė vartotojus“, – pastebi Z. Cironkienė.
Asociacijos direktorė sako, kad pradėjus ruoštis naujam derliui, kainos turėtų pakristi. Turintys saugyklose produkcijos ūkininkai skubės jas atlaisvinti.
„Visada tokiu laiku kainos pakrinta, nes prasčiau besilaikanti produkcija esanti saugyklose turi būti išparduota. Augintojai ją skuba parduoti ir pradėti ruoštis kitiems darbams. Aišku, kokybė gal nebus pati geriausia, bet kainos tikrai turėtų būti mažesnės nei prieš mėnesį“, – teigia Z. Cironkienė.
