Net perpus sumažinę suteikiamų paskolų apimtį, Lietuvoje veikiantys bankai surado būdą, kaip pasipelnyti – sparčiau negu kitose Europos Sąjungos šalyse didina operacijų įkainius. Naujasis Lietuvos banko valdybos pirmininkas neseniai paragino komercinius bankus mažinti operacijų įkainius. Tačiau bankininkai tik sumėtė pėdas ir įkainius dar labiau padidino, o gyventojus paragino taupyti atsiskaitant bankų mokėjimo kortelėmis. Smulkieji verslininkai įrodė, kad šiuo atveju bankai dar daugiau gaus naudos, o iš pirmo žvilgsnio nematomus nuostolius galiausiai patirs tie patys vartotojai.
Dar vienas plėšrus tarpininkas
Šią savaitę Lietuvos smulkieji ir vidutiniai verslininkai nutraukė dar vieną kaukę nuo bankininkų veido.
„Bankai ne tik didina paslaugų įkainius, bet ir smaugia, ypač smulkiuosius prekybininkus, plėšikiškais įkainiais, kai pirkėjai atsiskaito mokėjimo kortelėmis“, – tikina verslininkas Arturas Mackevičius ir ant stalo kloja skaičiavimus.
Verslininkas suskaičiavo, kad pirkėjui atsiskaitant už 10 Lt kainuojančią prekę banko mokėjimo kortele, iš 20 proc. prekės antkainio, iš kurio gyvuoja jo visas verslas, bankui atitenka net 34 proc. sumos. Taigi iš tikrųjų tarp gamintojo ir vartotojo atsiranda dar vienas itin plėšrus tarpininkas – bankas.
Be to, smulkieji prekybininkai tiesiog užverčiami bankų įmokomis, kai tenka atsiskaityti su daugybe skirtingų tiekėjų – perkant jų produkciją ir atsiskaitant. Už kiekvieną operaciją tenka mokėti, o kai tokių operacijų susikaupia šimtai ir tūkstančiai, išauga ir suma. Štai Kauno rajone turintis šešias nedideles parduotuves verslininkas A.Mackevičius suskaičiavo, kad 2010-aisiais vien už operacijas bankams prarado beveik 155 tūkst. Lt. O kiek milijonų litų bankai išspaudžia iš visų įmonių? Kita vertus, galiausiai už viską sumoka ne prekybininkai, bet vartotojai, t. y. mes visi.
Pirmasis smūgis
Visi pastebėjo, kad buvusio Lietuvos banko (LB) valdybos pirmininko Reinoldijaus Šarkino dantys jau buvo atšipę. Kaip senas ir kadaise galingas liūtas jis tik piktu žvilgsniu palydėdavo vis įžūliau besielgiančias hienas – komercinius bankus. Finansų džiunglėse hienos jau buvo įvedusios savo tvarką ir gviešėsi į vis didesnes teritorijas.
Naujasis Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas jau pirmosiomis dienomis pradėjo atsikovoti prarastą centrinio šalies banko įtaką. Bankininkai iš karto pajautė, kad nevaldomų veiksmų šventė rinkoje eina į pabaigą ir su nerimu laukė pirmojo smūgio. Sulaukė. Naujasis Lietuvos banko valdybos pirmininkas iš pradžių per žiniasklaidą, o vėliau ir susitikime su bankininkais taikė į labiausiai pažeidžiamą bankininkų vietą – išaugusį ir tebeaugantį apetitą didinti bankinių operacijų įkainius. Susitikime su bankininkais V.Vasiliauskas išrėžė į akis: „Bankų paslaugų įkainių ideologiją teks keisti. To reikalauja situacija.“
Naujajam LB valdybos pirmininkui drąsos teikia kaimynų latvių pavyzdys – Latvijos konkurencijos departamentas kovo mėnesį 22 bankams skyrė apie 27 mln. Lt baudą už susitarimą dėl įkainių didinimo. Beje, didžiausia baudos dalis buvo skirta bankui „Swedbank“.
Vėl padidino įkainius
Bankininkai yra išauklėti ir šiaip mandagūs žmonės, todėl V.Vasiliausko raginimo viešai nekomentavo. Netrukus SEB bankas paskelbė apie operacijų įkainių keitimą. Daugelis tikėjosi, kad tai ir bus pirmoji bankininkų reakcija ir bankai taktiškai atsitrauks iš neteisėtai užimtų pozicijų. Apsirikome. Įsibėgėjusi įkainių didinimo mašina ir toliau traiškė pasitaikančiuosius kelyje. Pavyzdžiui, už vietinį lėšų pervedimą banko padalinyje iš vienos sąskaitos į kitą SEB bankas prašė mokėti jau tris litus (buvo 2 Lt), o pervedant pinigus į kitą Lietuvoje registruotą banką irgi prašė litu brangiau – 4 Lt.
Akis rėžia ypač dideli įkainiai atliekant operacijas grynaisiais pinigais. Pavyzdžiui, grynųjų pinigų išmokėjimas bankuose kainuoja nuo 0,6 iki 0,8 proc. išmokamos sumos. Taigi jeigu nori išsiimti iš savo sąskaitos 10 000 litų, bankui palieki nuo 60 iki 80 litų. Bankininkai sako, kad tiek kainuoja pinigų saugojimas saugyklose, jų skaičiavimas ir perskaičiavimai, atlyginimai kasininkėms ir kitos išlaidos, tarp kurių – brangstanti elektros energija, patalpų šildymas, o atėjus vasarai – oro gaivinimas. Ir visa tai daroma rūpinantis bankų klientais ir didinant jų pinigų apsaugą.
Labiausiai nukenčia pensininkai. Daugelis jų neturi galimybių už komunalines paslaugas atsiskaityti internetu, todėl už kiekvieną įmoką jiems tenka mokėti 1–3 Lt. Jeigu žmogus gyvena mieste, kartais tenka kiekvieną mėnesį atsiskaityti su 4–6 komunalinių paslaugų teikėjais. Tokiu atveju prie ir taip išsipūtusių sąskaitų dar reikia pridėti iki 18 Lt ir dovanoti juos bankams.
Elektroninė bankininkystė neišgelbės
Prieš savaitę naujasis Lietuvos banko valdybos pirmininkas paskelbė, kad apie įkainių formavimo ideologijos pakeitimus ketina tartis konkrečiai su kiekvienu banku. Bankininkų klanas sunerimo. Daugumą komercinių bankų jungianti Lietuvos bankų asociacija (LBA) skubiai pranešė, kad nuo šios savaitės, t. y. nuo gegužės 9-osios, komerciniai bankai gyventojus ragins ir mokys naudotis mokėjimo kortelėmis bei elektronine bankininkyste ir taip bus sumažinti operacijų įkainiai.
Iš tikrųjų bankų operacijų įkainiai naudojantis elektronine bankininkyste yra gerokai mažesni, tačiau, atrodo, tai laikina, nes įkainiai jau pamažu didėja. Pervedimai elektroniniu būdu į savo sąskaitą kai kuriuose bankuose atliekami nemokamai, kituose tenka mokėti 0,8–1,4 Lt, tačiau kai nori pinigus pervesti į kitą banką, neretai tenka mokėti iki 5 Lt.
Pirmą šių metų ketvirtį Lietuvoje veikiantys komerciniai bankai uždirbo 255 mln. Lt pelno, o bankų pajamos iš grynųjų paslaugų ir komisinių sudarė beveik 152 mln. Lt. Tiesa, šių pajamų šįmet gauta apie 17 mln. Lt mažiau nei pernai, nors operacijų įkainiai išaugo daugiau nei kurioje nors kitoje ES šalyje.
Verslas skolinsis užsienyje
LPK Ekonomikos ir fi nansų departamento direktorius Sigitas Besagirskas apnuogina bankų veiksmus: „Bankai nurašė daug blogų paskolų, todėl pradėjo didinti operacinių paslaugų įkainius. Per pastaruosius dvejus metus paslaugų įkainiai Lietuvoje kilo greičiau nei kurioje nors kitoje ES šalyje. Taip jie ir susirenka pajamų. Kreditų kokybė? Reikalavimai sveiku protu nesuvokiami – bankininkai nori, kad besiskolinanti įmonė pateiktų ne tik puikų projektą, bet ir 5–7 kartus kredito sumą viršijantį užstatą.“
Pramonininkai ieško išeities – dėl kelių stambių Lietuvos įmonių kreditavimo šiuo metu pradėjo derybas su dviem Didžiosios Britanijos bankais. Pasak S.Besagirsko, britų bankai nusiteikę geranoriškai. Jie linkę pasitikėti ne Lietuvoje veikiančių bankų, bet tarptautinių audito kompanijų išvadomis apie kredito siekiančias įmones.
Aldas Kikutis, Lietuvos smulkiųjų ir vidutinių verslininkų tarybos pirmininkas
Akivaizdu, kad bankai piktnaudžiauja oligopoline padėtimi. Jie taip svarsto – kiek rinka leis, tiek pasiimsime. Manau, kad didindami įkainius jie ketina atsiimti per pastaruosius dvejus krizės metus neuždirbtą pelną. Tikimės, kad naujasis Lietuvos banko valdybos pirmininkas ne tik žodžiu pagrasins bankams, bet ir imsis konkrečių veiksmų. Manau, kad nuošalyje neturėtų likti ir Seimo Finansų ir biudžeto komitetas. O mes pateiksime visus smulkiųjų ir vidutinių verslininkų atliktus skaičiavimus ir argumentus.
Raginsime atsiskaityti mokėjimo kortelėmis
Stasys Kropas, Lietuvos bankų asociacijos prezidentas
Lietuvos bankui neseniai pristatėme siekį populiarinti atsiskaitymus mokėjimo kortelėmis. Aptarėme, kad mokėjimo kortelių ir kitų elektroninių atsiskaitymų alternatyvų populiarinimas bankams leis palaikyti žemesnius šių paslaugų įkainius. Nors Lietuvos gyventojai dažnai turi ne po vieną mokėjimo kortelę, tačiau jomis atlieka vos 2,3 operacijos per mėnesį. Pagal kortelių naudojimą atsiliekame nuo kaimynų estų net 4 kartus, nuo latvių – 1,5 karto, nuo ES vidurkio – daugiau kaip 2 kartus. Taigi akivaizdu, kad lietuviai neišnaudoja visų turimo atsiskaitymo kanalo pranašumų.
Kaip palūkanos virto skola
Henrikas Kavaliauskas, banko indėlininkas
Praėjusių metų spalį sudariau terminuoto indėlio sutartį, o praėjus pusmečiui, kovo mėnesį, gaisras sunaikino dalį mano namo, todėl remontui skubiai prireikė pinigų. Žinojau, kad anksčiau atsiimdamas indėlį prarasiu palūkanas, tačiau net nenumaniau, kokia staigmena manęs laukia banke. Man pranešė, kad indėlio sutarties nutraukimas anksčiau nei numatyta, neįspėjus, kainuos net 3 proc. taupomos sumos. Taigi bankas pusę metų naudojosi mano 30 000 litų, juos perskolino ar darė kitas operacijas ir taip uždirbo nemažai pinigėlių, o aš, atsiimdamas savo pinigus, bankui dar turėjau primokėti 900 litų.
