Nemokamas gyvenimas Vokietijoje, stabilus darbas, atlygis – nuo 5 tūkst. litų. Tereikia mokėti šnekamąją vokiečių kalbą. Perskaičius skelbimą apie tokį darbo pasiūlymą susimąstai: gal mesti viską ir važiuoti?
Galima išvykti be cento
Internete sklandantis darbo pasiūlymas „Gerai apmokamas darbas Vokietijoje – komandiruotė“, atrodo, įkandamas bet kam, kas susišneka vokiškai. Esą viso labo reikės padėti nedidelėms lietuviškai kalbančioms darbuotojų grupėms susikalbėti vokiškai darbo vietoje.
Vieninteliai reikalavimai – vokiečių šnekamosios kalbos mokėjimas ir galimybė išvažiuoti į komandiruotę Vokietijoje. Siūlomas mėnesinis atlygis – nuo 5 tūkst. litų.
Dar daugiau: už įdarbinimą iš darbuotojo neimamas joks mokestis, jam garantuojama nemokama kelionė į Vokietiją, nemokamas gyvenimas patogiuose ir visiškai aprūpintuose namuose.
Įdarbinanti įmonė taip pat teigia sumokėsianti visus reikalingus mokesčius, įskaitant draudimą. „Turėsite nenutrūkstamą darbo stažą Lietuvoje!“ – pabrėžiama darbo pasiūlyme.
Versti – papildoma veikla
Perskaičius tokį pasiūlymą sukirba mintis: arba tai – kvietimas į rojų žemėje arba dar vienos sukčių pinklės. Pradėjus aiškintis, kuris iš šių variantų atitinka tikrovę, pakako vos vieno pokalbio skelbime nurodytu telefonu. Noras paleisti žvirblį į Lietuvos padangę ir bėgti medžioti briedžio Vokietijos miške dingo jau po pirmųjų pokalbio minučių.
„Pradžiai papasakokite apie save: ką jūs dirbote?“ – klausimu į pirmąjį klausimą atsakė atsiliepęs vyras. Paaiškinus, kad darbas galėtų sudominti vokiškai kalbantį skambinančiosios brolį, rūpėjo sužinoti, kodėl pranešimas apie rojų žemėje platinamas it koks brukalas: juk tai iškart kelia įtarimų. „Mūsų skelbimai yra ir Valstybinėje darbo biržoje, į internetą įdėjome tik šiaip, nes ne visi pasitiki internetu“, – į klausimą atsakė pašnekovas.
Pradėjus išsamiau aiškintis kandidatams keliamus reikalavimus, paaiškėjo, kad jų sąraše – anaiptol ne tik gebėjimas mokėti vokiečių bent šnekamąją kalbą. „Vertėjui“ tektų ir pačiam dirbti tą patį fizinį darbą, kurį dirbtų ir kiti lietuviai darbininkai, nemokantys vokiečių kalbos. Pavyzdžiui, dirbti pakuotoju ar statybose.
„Vis dėlto tai būtų žmogus, kuris atsakingas, bet ir jam tektų padėti dirbti, kaip pagalbiniam žmogui. Jūsų brolis dirbęs statybose? Būtų labai puiku“, – nudžiugo potencialus darbdavys. Jis užsiminė, kad šiam darbui reikalinga tik šnekamoji kalba, kad maždaug 15 žmonių grupei žmonių paaiškintų, ką ir kaip dirbti.
Patogumai „kaip namuose“
„Pinigėliai? Jie priklauso nuo darbuotojo šnekamosios kalbos lygio“, – dėstė vyras. Iš pradžių alga gali siekti tik 4 tūkst. litų, atskaičius visus mokesčius.
„Mes nesame tarpininkai, kurie tik nuveža žmones ir įdarbina: turime kontaktus Vokietijoje, Nyderlanduose. Radę darbo objektą, ieškome žmonių, kurie galėtų tą darbą atlikti. Aišku, vertėjui tektų mažesnis fizinis krūvis nei likusiesiems. Jo užduotis – rūpintis, kad darbas būtų vykdomas tiksliai“, – viliojo pašnekovas.
O kaip su nemokamu apgyvendinimu patogiuose ir visiškai aprūpintuose namuose? „Žmonės gyvena ne vagonėliuose. Stengiamės, kad būtų ir virtuvė, ir dušai, kad gyventų taip, kaip ir Lietuvoje“, – toliau viliojo pašnekovas.
Apsišaukėlius grąžina namo
Įmonė, kuri, Registrų centro duomenimis, registruota maždaug prieš mėnesį, jau spėjo šį tą nuveikti.
„Neseniai išvažiavo dirbti sienų griovėjai, prijungėme vieną žmogų, kuris moka kalbą ir dirbs kaip pagalbinis“, – pasakojo neprisistatęs įmonės atstovas. Jis neslėpė, kad dirbantieji vien fizinį darbą „į rankas“ uždirba 3,8 tūkst. litų, tą patį darbą dirbantis vertėjas – 4,5 tūkst. litų.
Į darbo skelbimą atsiliepiantys žmonės užregistruojami, tačiau kada jie išvyks dirbti – neaišku. „Žmogui paskambiname, pasakome, kokie yra darbų variantai, kokios sąlygos, kokie pinigai. Jam tai tinka arba ne. Viskas labai paprasta“, – įdarbinimo principą paaiškino vyras.
Į darbo vietą lietuviai vyksta dirbti automobiliais, po kelis. Išlaidos degalams, esą apmokamos. „Pinigų neimame už jokius dalykus, nei už kelionę, nei už gyvenimą, esame rimta firma“, – tikino vyras ir pastebėjo: pasitaikė atvejų, kad kaip specialistai išvyko visiški nemokšos. „Porą žmonių išsiuntėme atgal. Pirmiausia parodykite, ką mokate, tada kalbėsime apie pinigus“, – dėstė jis.
„Litų tikrai nedalijame, už juos reikia atidirbti. Tegu žmonės būna nusiteikę sunkiau dirbti, nei lengvai gauti pinigėlius. Mūsų reikalavimai gana dideli. Rytais žmones tikriname alkotesteriais“, – pridūrė jis.
Pelno schemos neatskleidė
Anot pašnekovo, darbo atsirastų ne tik vyrams, bet ir moterims „vertėjoms“. „Ieškome kontaktų žemės ūkyje, pakavimo srityje. Gali būti, kad reikės ir anglakalbių darbuotojų – antai olandai supranta ir angliškai“, – potencialių kandidatų portretą piešė darbdavys.
Paklaustas, kokiu būdu užsidirba įmonė, jei už įdarbinimą iš darbuotojų neprašo net užstato ir siūlo tokias patrauklias sąlygas, įmonės atstovas patarė daugiau nė vienam potencialiam darbdaviui neužduoti tokių netaktiškų klausimų.
„Jūs norite kad visą schemą nupasakočiau?“ – kvatojo vyras ir į detales nesileido.
Patiklumas – pačių reikalas
Pabandžius išsiaiškinti saugiklius, kurie galėtų apsaugoti patiklų tautietį neužkibti ant tokių mįslingų tarpininkų kabliuko, paaiškėjo, kad darbo pasiūlymuose galima žadėti aukso kasyklas, o kaip jaučiasi taip ir neišvydusieji pažadėtojo rojaus, niekam nerūpi.
Anot Lietuvos darbo biržos (LDB) Darbo išteklių skyriaus vyriausiojo specialisto Gyčio Darulio, privačių įdarbinimo paslaugų teikėjų darbo skelbimų turinio LDB nekontroliuoja. Įmonė, kuri minima skelbime, LDB atstovams nėra žinoma: „Ji įregistruota šių metų rugpjūčio 18 d., nerašoma, kokia veikla verčiasi.“
Ketinantiesiems dirbti užsienyje Europos užimtumo tarnybos (EURES) Lietuvoje vadovė Agnė Kunigonytė pirmiausia patarė įsitikinti, kad darbą parūpinti pažadėjęs tarpininkas veikia legaliai, yra pateikęs LDB informacinį pranešimą apie savo veiklą.
„Jeigu nusprendėte išvykti dirbti į užsienį, galite kreiptis į artimiausią EURES biurą Lietuvoje“, – pašnekovė pabrėžė, kad kreiptis į EURES gali net ir neregistruotieji darbo biržoje, o tarnybos paslaugos nemokamos.
Kliūtis – vokiečių kalba
Nuo šių metų gegužės 1 d. Vokietija ir Austrija panaikino apribojimus darbo jėgos judėjimui iš Lietuvos ir kitų valstybių, kurios 2004 m. įstojo į ES. Lietuvius ypač sudomino atsivėrusi Vokietijos darbo rinka.
EURES konsultantai pastebėjo, kad gegužę padaugėjo norinčiųjų dirbti Vokietijoje. „Tautiečiai norėjo dirbti bet kokį darbą, tačiau vokiečių kalbos nemokėjimas tampa pagrindine kiūtimi. Valstybinę kalbą mokėti reikalaujama ne tik dirbant aptarnavimo sferoje, bendraujant su klientais, bet ir dirbantiesiems fabrike, statybose“, – aiškino A.Kunigonytė.
Lietuvių įdarbinimas užsienyje
2011 m. antrąjį ketvirtį Lietuvoje veikė 90 tarpininkavimo įdarbinant paslaugų teikėjų, pranešusių apie savo statusą teritorinėms darbo biržoms.
Tarpininkavimo įdarbinant veikla užsiėmė 76 juridiniai asmenys, registruoti Lietuvoje, 4 jų filialai, 2 ES valstybėse narėse įsteigti juridiniai asmenys ir 8 Lietuvos piliečiai.
Šie tarpininkai įdarbino darbuotojus Lietuvoje, Jungtinėje Karalystėje, Nyderlanduose, Norvegijos Karalystėje, Danijoje ir kitose šalyse.
Iš viso per šį laikotarpį tarpininkai įdarbino 1960 asmenų (iš jų Lietuvoje – 574 (29 proc.), užsienyje – 1386 (71 proc.). Iš įdarbintųjų – 1199 (61 proc.) vyrai ir 761 (39 proc.) moteris. Daugiausiai asmenų buvo įdarbinta Jungtinėje Karalystėje – 579 (42 proc.), Nyderlanduose – 405 (29 proc.) ir Norvegijoje – 139 (10 porc.).
Lina Nemeikaitė
Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos atstovė
Darbą praradę ar norintys jį pakeisti žmonės ir ketinantys įsidarbinti kitose ES šalyse, gali tai padaryti tiesiogiai arba per įdarbinimo užsienyje agentūras. Reikia atidžiai rinktis įdarbinimo tarpininką, kad netektų nukentėti nuo nesąžiningų verteivų, būtinai skaityti pasirašomas paslaugų ir darbo sutartis, žinoti, kuo jos skiriasi, o kilus klausimams kreiptis į teisininkus ar įdarbinimą kontroliuojančias institucijas. Ruošiantis įsidarbinti užsienyje dažniausiai pasitaikantys pavojai yra standartiniai, t.y. likti be darbo ir be pinigų, o kai kuriais atvejais – ir be asmens dokumentų.
Su įdarbinimo agentūra sutartį sudarantis asmuo privalo ją atidžiai perskaityti: turi būti nurodyti tos agentūros įsipareigojimai, teikiamos paslaugos ir ieškančio darbo asmens įsipareigojimai, nesutarimų sprendimo tvarka. Agentūra privalo ieškoti darbo vietos pagal ieškančio darbo asmens pageidavimus ir profesinį pasirengimą. Suradus darbo vietą – užtikrinti būtinų dokumentų, reikalingų asmeniui įsidarbinti pagal įdarbinančios šalies teisės aktus, sutvarkymą ir pateikimą asmeniui. Darbo ieškančiam asmeniui turi būti pateiktas darbo pasiūlymas, darbo sutartis, jis turi būti išsamiai informuotas apie darbo pobūdį, įdarbinimo bei apmokėjimo sąlygas ir terminus, mokesčių bei socialinio draudimo įmokų mokėjimą.
Nuo 2010 m. sausio 5 d. Lietuvoje negalima imti mokesčių už tarpininkavimą įdarbinant užsienyje. Įdarbinimo užsienyje agentūros prilyginamos kitoms paslaugas teikiančioms įmonėms, tad Socialinės apsaugos ir darbo ministerija nebeišduoda licencijų verstis šia veikla. Užsiimantys šia veikla fiziniai ir juridiniai asmenys turi pranešti apie savo statusą Lietuvos darbo biržai. Tai taikoma tiek įdarbinimo Lietuvoje, tiek įdarbinimo užsienyje agentūroms.
Ginčai, kylantys dėl darbo sutarties ir darbo santykių tarp užsienio valstybės darbdavio ir iš Lietuvos dirbančio asmens, sprendžiami tos užsienio valstybės įstatymų nustatyta tvarka, t.y. agentūra neatsako už įdarbinamo asmens ir darbdavio susitarimus. Jei jie nevykdomi, darbuotojas gali kreiptis į teisėsaugos institucijas įprasta tvarka toje šalyje, kurioje dirba.
Patarimai keliantiesiems sparnus
Nusprendusiesiems pasirašyti sutartį dėl darbo užsienyje, Lietuvos darbo biržos EURES tarnybos vadovė A.Kunigonytė patarė atkreipti dėmesį į svarbiausius punktus, kurie turi būti nurodyti dokumente: užmokestį, darbo valandų skaičių, pertraukas, terminui, kuriam pasirašoma sutartis, pagrindines pareigas, bandomąjį laikotarpį.
„Būtina pasirūpinti reikiamais dokumentais: pasiimti Europos sveikatos draudimo kortelę, turėti svarbiausių dokumentų notariškai patvirtintas kopijas, vertimus. Prieš išvykstant dirbti į kitą šalį, visada patariame turėti Lietuvos ambasados telefono numerį toje šalyje, į kurią vykstate, darbdavio pavadinimą, tikslius jo kontaktus, kad iškilus nesklandumams būtų galima greičiau rasti tinkamą sprendimą“, – patarė specialistė.
Dirbdamas užsienyje ir susidūręs su teisiniais pažeidimais ar kitomis problemomis, žmogus gali kreiptis į EURES tinklą toje šalyje, kurioje gyvena ir dirba. EURES patarėjas, atsižvelgdamas į konkretų atvejį, suteiks reikiamą informaciją, kreipsis pats į arba nukreips klientą į atitinkamą instituciją.
Daugelyje šalių veikia paslaugų centrai, specialiai įsteigti užsienio darbuotojams aptarnauti. Besikreipiantieji gali nesibaiminti dėl nepakankamų užsienio kalbos žinių. Kai kuriose valstybinėse institucijoje informacija teikiama ne tik tos šalies, bet ir anglų, lietuvių, rusų kalbomis, dirba lietuvių darbuotojų, leidžiami specialūs lankstinukai lietuvių kalba apie darbuotojų teises bei pareigas.
Pravartu pavartyti Lietuvos ambasadų puslapius, kuriuose nurodomas ir telefono numeris, kuriuo galima skambinti įvairiais klausimais.
Erla Palčinskaitė
