Kadangi dėl sparčios globalizacijos vis daugiau gamintojų naudoja tų pačių tiekėjų technologinius sprendimus – komponuojančias dalis, baterijas, elektros pavaros mechanizmus, kyla diskusija, ar šio dešimtmečio pabaigoje automobiliai po kėbulu tiek supanašės, kad juos atskirsime tik iš eksterjero dizaino?
Nebūtinai. Lenktynininkas Karolis Raišys ramina, jog yra gamintojų, kurie veikiau uždarys konvejerius, negu leis sau paskęsti transporto sraute. Nuolatinis istorinių automobilių ralio Monte Karle dalyvis, pernai triumfavęs savo klasėje su 1958 m. gamybos „Jaguar XK150“ modeliu, įsitikinęs, kad būtent ši markė išsaugos savo veidą ir elektros pasaulyje.
„Pati elektros pavara niekaip neturėtų užgožti markės charakterio. Automobilių pasaulyje yra toks paradoksas: manoma, kad „Jaguar“ gamintojai turėtų būti labai konservatyvūs, nes yra britai. Mano nuomone, tai yra mąstymo klaida, nes jie niekada nebuvo itin santūrūs.
Pavyzdžiui, tuomet, kai buvo sukurtas, legendinis automobilis „E-Type“ atrodė smarkiai lenkiantis laiką. O „I-Pace“ buvo labai drąsus šūvis į elektromobilių pasaulį. Vieną akimirką automobilis atrodė visiškai koncepcinis, o jau kitą – riedėjo gatvėmis. Todėl ir ateityje norėčiau vėl būti nustebintas“, – sako automobilių žinovas.
Inovacijos, keitusios automobilių pasaulį
Lenktynininko mintys paremtos istoriniais įvykiais. Nuo pirmojo automobilio debiuto 1935-aisiais, „Jaguar“ dešimtmečiais pasauliui siūlė produktus ar sprendimus, verčiančius visą pramonę pasitempti ir nuolat evoliucionuoti.
1948 m. publikai pristatytas legendinis XK120 tapo greičiausiu pasaulyje masinės gamybos automobiliu, galėjusiu išvystyti pavadinime užkoduotą 120 km/val. greitį. K. Raišio teigimu, vėliau šį titulą perėmė jo Monte Karle vairuotas XK150 modelis, o 1990-aisiais – impozantiškasis XJ220.
Mažai kam žinomas faktas, jog būtent britų bendrovės inžinieriai sukūrė vairuotojams dabar tokius įprastus diskinius stabdžius. 1953-aisiais legendinėje Le Mano lenktynių trasoje ši ištobulinta technologija atnešė pergalę „Jaguar C-Type“ automobiliui, nes jis galėjo naudoti mažesnį svorį ir efektyviau stabdyti.
„Vėliau „Jaguar“ buvo vadinamųjų sportiškų sedanų arba supersedanų koncepcijos pradininkai: „Mark 2“ modelis pasižymėjo didesne galia ir ryškesnėmis valdymo savybėmis, o 1996-aisiais pristatytame „Jaguar XK“ įdiegta tuo metu revoliucinė technologija – adaptyvi kruizo kontrolė“, – vardija K. Raišys.
Nuo 2030-ųjų – tik elektra
Šių metų vasarį bendrovė „Jaguar Land Rover“ pristatė naują strateginę kryptį „Reimagine“. Pagrindinė įmonės skelbiama žinia – milijardinės investicijos į naujus aplinkosaugos standartus bei pasikeitusį visuomenės požiūrį į prabangius automobilius. Įgyvendinus šią strategiją, nebeliks vietos vidaus degimo varikliams, tačiau žiedinės ekonomikos ir tvarumo principai leis išsaugoti unikalų markės charakteringumą.
„Dar iki dešimtmečio vidurio bendrovė planuoja virsti prabangių elektromobilių gamintoja ir kituose modeliuose pritaikyti dar nematytas technologijas. 2030 m. „Jaguar“ išsaugos skirtingų segmentų modelių pasiūlą, tačiau visuose juose bus įdiegta tik elektrinė pavara“, – sako „Jaguar Land Rover“ Baltijos šalių rinkodaros vadovė Justė Šataitė.
Iki 2039 m. bendrovė nori pasiekti nulines tiekimo grandinės, gamybos ir visų operacijų valdymo emisijas. Šiems planams įgyvendinti „Jaguar Land Rover“ kasmet numačiusi skirti maždaug 2,5 mlrd. svarų (apie 2,87 mlrd. eurų). Anot J. Šataitės, automobilių pramonė vis glaudžiau integruoja ryšio ir duomenų technologijomis paremtus sprendimus, todėl gamintojai į šią sumą įtraukia ir investicijas, skirtas elektrifikacijos technologijoms bei keliones palengvinančioms skaitmeninėms naujovėms diegti.
Jos žodžius iliustruoja iškalbingi skaičiai – šiuolaikinių „Jaguar“ automobilių duomenų apdorojimo pajėgumai gerokai pranoksta net į Tarptautinę kosminę stotį kylančių erdvėlaivių kompiuterius, vienu metu aptarnaujančius iki 21 tūkst. užklausų. Tokios galimybės užtikrina itin sofistikuotą variklio programų, ryšio ir kitų technologijų įrangos valdymo lygį: tuo įsitikinti galima ir naudojantis naująja „Pivi Pro“ multimedijos sistema.
Naujos kartos automobiliuose šį technologinį lygį lemia atskirai elektrinėms sistemoms skirta architektūra EVA-2, sujungianti trijų sričių kompiuterių pajėgumus valdant multimedijos sistemą,
vairavimo pagalbos funkcijas ir ryšio paslaugas. Ši architektūra yra nuolat prijungta prie duomenų debesijos per 4G mobilųjį ryšį arba Wi-Fi. Dėl to visi programinės įrangos atnaujinimai vyksta belaidžiu būdu, vos tik atsiradus atnaujinimams.
Daugiau perdirbtų medžiagų
Dar viena visoms pramonės šakoms itin svarbi sritis – žiedinės ekonomikos skatinimas ir veiklos pėdsakų aplinkoje mažinimas. Gamintojai nuolat suka galvas, kaip optimizuoti procesus, kad visoje veiklos grandinėje būtų mažinamas išmetamo CO2 kiekis, ir ieško būdų, kaip perdirbti jau panaudotas medžiagas.
Pavyzdžiui, „Jaguar“ dizaino komanda metė iššūkį konservatyviam premium automobiliuose naudojamų medžiagų pasauliui ir ėmė diegti tradicinės odos alternatyvas. Taip šios markės automobiliuose atsirado aukštos kokybės „Kvadrat“ vilnos mišinys, augalinės kilmės tekstilė su eukaliptų plaušu ir iš vandenynuose surinkto perdirbto plastiko pagamintas nailonas. Įdomu tai, kad toks nailono gamybos būdas taip pat leidžia mažinti iškastinio kuro poreikį, nes tradicinėje šios medžiagos gamyboje naudojama nafta.
„Drauge su universitetų komandomis „Jaguar“ toliau dirba tobulindama baterijų perdirbimo technologijas, atsisako vienkartinių plastikų, o automobilių kėbulams gaminti pasitelkia perdirbamą aliuminį, kuris leidžia sumažinti svorį, suteikia konstrukcijai didesnį tvirtumą bei saugumą, – tai kriterijai, padedantys išsaugoti charakteringas važiavimo savybes“, – pažymi J. Šataitė.
Šiuo metu bendrovė dalyvauja tyrimų projekte, kurio tikslas – atkurti kuo daugiau pirminio aliuminio iš nurašytų automobilių. Taip siekiama sumažinti šio metalo poreikį gamyboje ir maksimaliai perdirbti jau panaudotą žaliavą. Be to, perdirbtas aliuminis leidžia sutaupyti apie 90 proc. automobilių pramonėje sunaudojamų energijos išteklių.
