Šinšilų auginimo kailiukams verslas turi dideles perspektyvas Lietuvoje, sako Tradicinio atsakingo gyvūnų auginimo verslo asociacijos vadovas Tomas Gailius.
Tomai, Jūs auginate šinšilus kailiukams. Ar tai tam tikros rūšies triušiai, o gal visiškai naujas mums Lietuvoje gyvūnas? Šinšilai nėra triušai. Tai – visai neseniai Lietuvoje pasirodęs gyvūnas, atvežtas iš Pietų Afrikos, iš Čilės. Tai yra labai panašus į žiurkę gyvūnas, tik skiriasi tuo, kad turi labai puikų kailį ir yra žoliaėdis graužikas. Šie gyvūnai buvo užvežti, 1929 metais į Lietuvą, o intensyviau pradėti auginti tik apie 90-tuosius metus.
Kas yra gaminama iš šinšilų kailiukų? Siuvami kailiniai, apykaklės. Kadangi šinšilų kailis yra beveik pats brangiausias iš visų kailių, tad jis naudojamas tik labai prabangiams kailiniams. Tokie mados namai kaip „Versace“ siuva tokius kokybiškų kailiukų kailinius.
Kiek kainuoja šinšilų kailiniai ar kaina panaši į triušių kailinius?
Su triušių net negalima lyginti, nes tai yra visai kita klasė. Vidutiniai šinšilo kailiniai gali kainuoti apie 30 tūkst. eurų, o triušio kailiniai kainuotų gal pora tūkstančių litų, juolab, kad iš triušio nelabai kas tuos kailinius ir siuva.
Gal žinote, kiek Lietuvoje yra užauginama šinšilų?
Sunku pasakyti tikslius skaičius, nes yra labai daug smulkių šinšilų ūkių. Tai labai šeimyninis verslas, kur augina 500-1000 šinšilų. Mes padarėme skaičiavimus procentaliai pagal pelną, tai, mūsų duomenis, šis verslas generuoja apie 82 mln. (litų – red.) per metus. Lietuvoje yra užauginama daigiau nei vienas procentas viso pasaulio kailiukų. Auginami ir kiti brangiakailiai žvėreliai.
Kaip manote, galbūt lietuviai taps didesni šios žaliavos eksportuotojai ir šis verslas augs?
Šinšilų kailių paklausa yra labai stabili kelis dešimtmečius. Manau, kad paklausos bus tik augimas, o kas liečia pačio auginimo perspektyvas Lietuvoje, tai labai priklauso nuo mūsų valstybinių institucijų sprendimų. Didžiausias kailių vartotojas yra Kinija, ir jos yra labai normalus siekis šį verslą vystyti labiau savo rinkoje. Jie visokiais metodais Europoje bando arba drausti, arba griežtinti reikalavimus. Jei mūsų valstybinės institucijos nuspręs, kad reikia griežtinti gyvūnų laikymo reikalavimus arba išvis uždrausti tokią veiklą, laukia ne kokios perspektyvos. Iš kitos pusės, jeigu valstybinės institucijos užims poziciją, kad tai yra labai perspektyvus verslas, kailių auginimą įtrauks kaip vieną iš prioritetinių žemės ūkio šakų ir pasinaudojus tuo, kad Europoje daug kur užsidaro kailinių gyvūnų fermos, tai šio verslo perspektyvos Lietuvoje yra labai didelės. Bus galima vietinį verslą kurti ir gal net pasiimti to verslo dalį, kuris Europoje užsidaro.
