Naujakurių bendruomeniškumo skatinimas yra didžiulis nekilnojamojo turto plėtros bendrovių potencialas, kuris Lietuvoje mažai išnaudojamas. Bendruomenes tiriantys specialistai teigia, kad į naujos statybos namus ar kvartalus besikeliantys žmonės yra ypač suinteresuoti sukurti stiprią bendruomenę, nes tai reiškia ir jų perkamo naujo gyvenimo kokybę.
Pasak kelerius metus bendruomenes tyrinėjančio sociologo Pauliaus Godvado, nekilnojamojo turto bendrovės turėtų šį žmonių bendruomeniškumo siekį išnaudoti, o ne bendrauti šaltai ir atsietai, kaip yra būdinga. Į nekilnojamojo turto įmones dažnai žiūrima kaip į priešus, nes įmonės nesukuria jokio santykio. Jos turėtų suvokti, kad žmonės perka ne gyvenamąją dėžę, o vietą gyventi, tai yra – ne daiktą, o ilgalaikį patyrimą. Šio patyrimo kokybei ypač svarbūs žmogiški santykiai ir bendras gerovės kūrimas. Vyraujantis stereotipas, esą „statybininkai yra melagiai, pridaro broko, o paskui bando tave apgauti ir kuo greičiau parduoti“ susidarė ne tiek dėl faktinio statybų broko, kiek dėl įmonių bendravimo būdo arba jo trūkumo. Nekilnojamojo turto rinką galėtų išjudinti ne mažėjančios statybų kainos, o įmonių kuriamas artimas santykis ir nuoširdus bendravimas su potencialiais būsto pirkėjais.
Pasak VšĮ „Kitokie projektai“ partnerio, bendruomenių konsultanto P. Godvado, paprastai naujakuriai turi panašų tikslą, todėl jiems lengviau suprasti vieni kitus ir pasitikėti, yra mažiau lietuviams būdingo išankstinio įtarumo. Vyrauja klaidinga nuomonė, kad žmonėms bendruomenės nereikia. Jos reikia visiems, tiesiog to siekiama skirtingais būdais. Visi žmonės nori, tik ne visada sugeba bendrauti tarpusavyje. Naujakurių bendruomenės tam unikali dirva, nes nėra santykių hierarchijos: lygiaverčiai ir neformalūs santykiai yra geras pagrindas stipriai bendruomenei susikurti. Žmonės kuriasi naują gyvenimą, ne vien įsikrausto į naują būstą. Tas faktas svarbus simboliškai. Tai simbolinis įsipareigojimas – aš čia ateinu ir čia noriu kurti savo gyvenimą, tad turiu tartis su kitais, kad mano gyvenimas būtų geras.
P.Godvadas pateikia keturis apibendrinimus, ką žmonės vertina bendruomenėse. Pirma, reikšmingi bendruomenėms būdingi žmonių tarpusavio santykiai – neformalūs, artimi ir asmeniški. Antra, gyventojai bendruomenę suvokia kaip specialią erdvę, ne tik fizinę, kurioje galima užsiimti ir nematerialiais dalykais, pavyzdžiui, leisti aitvarus, megzti, plepėti, sėti morkas, auginti vaikus, aptarti automobilius ir panašiai. Ši erdvė sukuria pagrindą geriems santykiams su kaimynais.
Bendruomenes galima vadinti gyvybingomis tuomet, kai išryškėja trečiasis jų bruožas – speciali bendra veikla, paprastai reikalaujanti neatlygintino darbo ir asmeninio laiko. Pavyzdžiui, tvarkyti namo apskaitą, pasirūpinti aplinka, priimti bendrus susitarimus dėl šunų. Jeigu naujakurių santykiai jau iki tol tapo asmeniški – visi kiti reikalai tvarkomi daug lengviau. Mažiausiai dėmesio kreipiama į ketvirtąjį bendruomenių aspektą – buvimas bendruomenėje atskleidžia žmogaus sugebėjimus. Žmogus turi sugebėti daug svarbių dalykų, pavyzdžiui, derinti savo interesus. Ir savo neatsisakyti, ir kitų paisyti. Pavyzdžiui, pirmo aukšto gyventojams labiau rūpi tvora, viršutinio aukšto – stogas. Jau reikia tartis. Gyvenant bendruomenėje reikia imtis lyderystės plačiąja prasme. Pavyzdžiui, kaimynas atveža smėlio į smėlio dėžę. Neprašytas, be pinigų. Tai įpareigoja pasitempti – kitą kartą aš palaistau medžius.
Gyventojų bendruomenės yra reikšmingos ne tik kasdienio gyvenimo lygmeniu, bet ir Lietuvai kaip valstybei, norinčiai žengti pirmyn. Bendruomenių nariai mokosi kultūringai ginčytis, ieškoti visiems prieinamo sprendimo, ugdo gebėjimą pastebėti aplinkinius žmones – iš to naudą gaus ir nekilnojamojo turto įmonė, kiti žmonės, miestas, valstybė.
Architekto Algirdo Kaušpėdo komentaras:
Architektas pastebi, kad į Lietuvą po truputį atkeliauja Skandinavijos šalių gyventojams būdinga pozityvi bendruomeniškumo samprata. Piliečių sąmoningumas keičiasi ir daugiabučių gyventojai vis stipriau suvokia save harmonijoje su bendruomene ir aplinka.
„Tikiu, kad netrukus lietuviai nutols nuo egoistinio veiklos modelio ir pereis prie altruistinio – jausti ryšį su gamta ir jį supančia bendruomene, pradės kurti bendrą namo tapatybę ir nustos bijoti žmonių“, - sako „Antakalnio terasų“ architektas A. Kaušpėdas.
„MG Valda“ direktorės Sigitos Survilaitės-Mekionienės komentaras:
Ji teigia, kad įmonės darbuotojai siekia būti kuo arčiau klientų ir imasi priemonių padėti būsimiems naujakuriams susipažinti dar prieš įsikraustant. Pasak direktorės, būsto pirkėjai labai palankiai reaguoja į įmonės bendruomeniškumo skatinimo iniciatyvas. Anot p. Sigitos Survilaitės–Mekionienės, butas – ilgalaikis produktas, tad ir požiūris į būstų pirkėjus turi būti ilgalaikis. Bendrovė stengiasi sukurti neformalaus ir konstruktyvaus bendravimo atmosferą su būsimais statomų namų gyventojais, kad žinotų, kokie rūpesčiai juos kankina ir galėtų atsakyti į jų klausimus. Būsimiems naujakuriams per metus organizuojami du-trys susitikimai, kad jie susipažintų ir susidraugautų tarpusavyje dar prieš įsikeldami į naują būstą. Viena iš neformalaus bendravimo su klientais priemonių – kuriamas „Antakalnio terasų“ forumas, kur elektroninėje erdvėje galės bendrauti, keistis patirtimi ir iškylančius klausimus kartu spręsti būsimi gyventojai ir įmonės darbuotojai.
„MG Valda“ pastebi tendenciją, kad nors ieškantiems būsto lietuviams vis dar svarbus privatumas, o saugumas asocijuojasi su uždaromis teritorijomis, jau auga suvokimas, kad stipri bendruomenė taip pat yra saugumo garantas. Plėtodami projektą Antakalnyje suplanuota daugiau erdvių bendrai gyventojų veiklai – bendruomenės aikštę kaimynų susirinkimams, jaukias erdves bendravimui, kaimynų šventėms.
Aušros Taletienės („Antakalnio terasų“ naujakurės) komentaras:
„Džiugina, kad dar iki įsikraustymo yra sukurta terpė formuotis būsimų kaimynų geranoriškam požiūriui, vyksta pasidalinimas bendrais darbais. Su kaimynais kaip su šeima tvarkai bendrus reikalus. Svarbus kiekvienos šeimos mažas indėlis į bendrą tikslą, kad žmogus jaustųsi bendruomenės nariu. Čia žmonės ne tik yra kaimynai, jie ir labiau buriasi, ieško bendrų interesų, atsiranda nauji ryšiai, draugystės, galima kartu leisti laiką, puoselėti grožį, puošti namus. Bendras namų stilius, harmonija imponuoja – smagu ir gyventojams, ir pravažiuojantiems, ir svečiams. Malonu, kad „Antakalnio terasų“ statytojai rūpinasi būsimais gyventojais. Matyti, kad jų dovanos – labai apgalvotos. Pavyzdžiui, į Jurgos koncertą susirinko visi pakviestieji, gražiai pabendravome, patyrėme gerų emocijų ir liko gražus prisiminimas.“
