Malta mėsa, palikta duonos lentynoje, išmėtytos daržovės, prekių vežimą į greitąją kasą atsivežęs piktas ir pasauliu nepatenkintas lietuvis. Tokį vaizdą dažniausiai mato prekybos centrų kasininkai.
Didžiuosiuose prekybos centruose dirbantys kasininkai neslepia – yra visokių žmonių. Vieni apsipirkti keliauja gerai nusiteikę, kitiems vien mintis apie prekybos centrą sukelia pyktį. Visas emocijas tarsi lakmuso popierėliai turi sugerti kasininkai, neretai tampantys ir savo darbovietės veidu – kuo geriau pirkėjas bus aptarnautas, tuo maloniau jam bus grįžti į parduotuvę.
Akcijų medžiotojai
„Lietuviai dažniausiai medžioja akcijas. Jie linkę prikibti kone prie visų prekių kainų. Ypač senyvi žmonės. Net jeigu prekės kaina čekyje tik vienu centu skiriasi nuo lentynoje parašytosios, jie būtinai ims mane kaltinti, kad nuolat apgaudinėju, parduodu brangiau“, – patirtimi dalijosi Algimantas Vaičiūnas, dirbantis vienoje iš prekybos tinklo „Maxima“ parduotuvių.
Kasininkas pasakojo, esą dažnai atrodo, kad lietuviai prekybos centruose renkasi ne konkrečią prekę, o jos kainą. „Kai, pavyzdžiui, paklausiu, kas čia per prekė, man atsako: „Nežinau, buvo nupiginta, tai ir paėmiau.“ Tokių pirkėjų kai kuriomis dienomis vos ne kasdien po kelis pasitaiko“, – skaičiavo A. Vaičiūnas.
Šypsosi kas trečias
Anot vaikino, dažniausiai prekybos centrų lankytojai pikti ir nevertina darbuotojų pastangų. „Kartą pirkėjas ėmė ant manęs šaukti. Tikrai nemalonu. Ypač kai parduotuvė sausakimša žmonių, o tave viešai žemina, – pasakojo A. Vaičiūnas. – Atsikirsti negalima. Telieka palinksėti galva ir toliau maloniai šypsotis.“ Dažniausiai užgaulioti ir tyčiotis linkę jaunesni vaikinai. Ypač tada, tvirtino kasininkas, kai greta yra draugų, o juos aptarnauja jaunas pardavėjas.
Tačiau vienareikšmiškai tvirtinti, kad nesame linkę šypsotis, negalima. Pasak kasininko, maždaug kas trečias pirkėjas šypsosi ir yra geros nuotaikos. „Aišku, nereikia stebėtis, kai matai susiraukusius žmones po darbo. Pavargus nuotaika prastesnė, – pripažino A. Vaičiūnas. – Mokant dirbti visiems pradedantiems kasininkams kalama į galvas, kad šypsotis, pasisveikinti ir atsisveikinti būtina, tačiau po kurio laiko šypsena nuo veido dingsta to nė nepastebėjus.“
Karai eilėse
Anot A. Vaičiūno, lietuvio mandagumas – retas dalykas. „Dažniausiai niekas nieko nenori praleisti į priekį, – sakė kasininkas. – Dažnai matau, kaip eilės gale klykia maži vaikai, o priekyje stovintieji tampa tarsi kurti, į nieką nereaguoja. Retai į priekį praleidžia žmogų, kuris, pavyzdžiui, perka tik cigarečių pakelį.“
Taupo ateidami dažniau
Ketvirtą dešimtį perkopusi Irina (tikrasis vardas redakcijai žinomas) kelerius metus dirba vienoje prekybos tinklo „Norfa“ parduotuvėje. Anot jos, labiausiai žmonės pasikeitė per sunkmetį. „Anksčiau ateidavo į parduotuvę ir į kasininką žiūrėdavo iš aukšto, nevengdavo pakelti balso tono, dabar tokių likę vienetai, – pasakojo moteris. – Matyt, žmonės pajuto, ką reiškia sumažėjusios pajamos, suprato, kad pinigai – dar ne viskas. Konfliktų pasitaiko mažiau.“ Ji taip pat tvirtino, kad bene daugiausia pykčių kyla dėl tariamai per lėto aptarnavimo.
Per sunkmetį, anot moters, išryškėjo ir kitas lietuvių pirkėjų bruožas. „Žmonės taupo kaip gali. Akylai stebi visų prekių kainas, pastebėję neatitikimus skuba aiškintis. Neskuba nueiti nuo kasų, čia pat tikrina čekį“, – vardijo Irina. Kasininkė tvirtino, kad mažiau ir tokių, kurie prie kasų stoja pilnais prekių vežimėliais. „Dabar pirmiausia perkamas maistas. Kartais tie patys pirkėjai į parduotuvę eina kelias dienas iš eilės nusipirkti tai pieno, tai duonos, tai mėsos. Pasakoja, kad taip mažiau maisto sugenda, mažiau tenka išmesti“, – pirkėjų įpročius atskleidė moteris.
Bijo likti apgauti
Atėję į prekybos centrą pirkėjai bene labiausiai bijo likti apgauti. „Nežinau, kodėl jie įsikalę į galvas, kad parduotuvėje būtinai apgaus, – stebėjosi Irina. – Kartą prieš pradedant skenuoti prekes moteris man padavė nuolaidų kortelę. Panaudojusi ją grąžinau ir pirkėja įsidėjo kortelę tarp kitų. O kai baigiau skenuoti, ji pamanė, kad kortelės neatidaviau, kelis kartus perkratė pirkinius, rankinę ir ėmė šaukti, kad grąžinčiau, kad pasisavinau. Galiausiai kortelę ji rado savo piniginėje, bet buvo nesmagu klausytis kaltinimų.“
Pasitaiko ir ypač sąžiningų pirkėjų. Pamatę, kad pardavėja prekės nepriskaičiavo, jie tuojau pat tai pasako arba grįžta kitą dieną. „Vieną dieną pirkėjas pirko labai daug prekių ir aš kažkaip nenuskenavau vienos pakuotės. Nustebau, kai kitą dieną tai pastebėjęs žmogus grįžo ir pasakė, kad nori sumokėti už tą prekę“, – stebėjosi kasininkė.
Tolerantiški neįgaliesiems
Pirkėjai geranoriškai reaguoja į prekybos centro kasose dirbančius neįgaliuosius. „Neseniai mačiau, kaip pirkėja, nepastebėjusi, kad kasininkė turi klausos negalią, klausė jos, kokia prekybos centro dienos prekė. Kai kasininkė šypsodamasi papurtė galvą, moteris pikčiau paklausė dar kartą to paties. Galop pamačiusi kurčiosios ženkliuką pirkėja sutriko ir atsiprašė“, – pasakojo prekybos tinklo „Rimi“ atstovė viešiesiems ryšiams Raminta Stanaitytė-Česnulienė. Anot jos, dažnai įpykę pirkėjai pamatę kurčiųjų ženklelius susigėsta, nurimsta ir nueidami dar kelis kartus linksi dėkodami.
Apie didėjančią toleranciją kalba ir specialiosiose, skirtose nėščiosioms ir mamoms su mažais vaikais, kasose dirbantys kasininkai. „Anksčiau čia kildavo ypač daug konfliktų, kad kai kurie pirkėjai turi išskirtines teises, dabar kasininkei paprašius praleisti į priekį mamą su vaikais ar nėščiąją klausimų ir konfliktų nekyla. Kartais nė nereikia prašyti praleisti į priekį“, – tikino „Rimi“ atstovė viešiesiems ryšiams.
Ragauja saldainius
Pasak R. Stanaitytės-Česnulienės, pirkėjai nevengia paragauti prekybos centruose išdėliotų produktų. Ragauja ne tik riešutus ir panašius nesupakuotus birius produktus, bet ir saldainius. „Vieno prekybos centro, kuriame lankosi daug pensinio amžiaus žmonių, direktorė pasakojo, kad čia dažniausiai pirkėjai ragauja „Kregždutės“ saldainius. Matyt, jaučia nostalgiją“, – šypsojosi moteris.
Faktai: pirkėjai Lietuvoje
Rinkos tyrimų kompanijos „GfK CR Baltic“ duomenimis, kas trečias pirkėjas yra impulsyvus. Jo pirkinių krepšelio turinį lemia ne prekės kaina, o jos išskirtinumas.
Maždaug 26 proc. šalies pirkėjų apsipirkdami didžiausią dėmesį kreipia į produkto kainą ir perka saikingai. Tyrimas rodo, kad taip dažniausiai elgiasi vyresni žmonės.
Apie 10 proc. šalies pirkėjų perka tai, ką mato reklamose ir ką perka „visi“.
