Giedrė Sankauskaitė / Savaitraštis „Ekonomika.lt“
Neretai, analizuojant kokią nors situaciją, galima įsitikinti, kad lazda turi du galus. Tą patį galima pasakyti ir apie Vakarų taikomų sankcijų Rusijai poveikį.
Pirmosios Vakarų paskelbtos sankcijos buvo skirtos 21 Rusijos piliečiui. Vis dėlto jos buvo gausiai kritikuotos dėl neadekvatumo, Rusijai aneksavus Krymą. Neilgai trukus paskelbtas ir antrasis sankcijų paketas. Pastarasis buvo kiek griežtesnis: mokėjimo kortelių bendrovės „Visa“ ir „MasterCard“ nustojo teikti paslaugas dviem Rusijos bankams – „Rossiya“ ir SMP. Tačiau patriotiški rusai rado atsaką šioms sankcijoms – ėmė kaip tik masiškai atsidaryti sąskaitas tokiuose bankuose kaip „Rossiya“. ES ir JAV ėmėsi tikslinių priemonių – vizų draudimo ir turto įšaldymo prieš grupę Rusijos bei Ukrainos piliečių, tačiau platesnių ekonominių sankcijų nepaskelbė.
Lietuva išliks viena iš Europos ekonominio augimo lyderių Bandyti skaičiais išreikšti nuostolius, kuriuos patirs Rusija, sudėtinga. Investicinis bankas „Goldman Sachs“ skaičiuoja, kad Rusijos nuostoliai kovo pabaigoje jau siekė apie 40–50 mlrd. JAV dolerių.
Skrtinga priklausomybė
Taikant sankcijas Rusijai, svarbu atkreipti dėmesį, kad pačios Vakarų valstybės yra skirtingai susaistytos su Rusija. Mažiau nuo Rusijos priklausomos JAV gali taikyti griežtesnes sankcijas ir jaus mažesnį poveikį ekonomikai. To negalima pasakyti apie ES.
ES, kaip ekonominiam regionui, Rusija yra trečioji pagal dydį prekybos partnerė. Ypač kalbant apie energetiką. Skaičiuojama, kad ES maždaug 40 proc. dujų importuoja iš Rusijos. ES į Rusiją eksportuoja įvairios produkcijos už maždaug 250 mlrd. eurų per metus.
Jau pradėtų taikyti sankcijų poveikis, kaip sutariama, skirtingai atsilieps ES valstybėms. Beveik neabejojama, kad mažesnį sankcijų poveikį jus šalys, geografiškai nutolusios nuo Rusijos, pavyzdžiui, Ispanija ar Portugalija. O labiausiai nukentės Rusijos kaimynės. Tarp jų, žinoma, ir Baltijos šalys.
Skaičiuoja nuostolius
Dar vykdomo Europos Komisijos tyrimo duomenimis, kuriuos skelbė Estijos dienraštis „Eesti Päevaleht“, vien Estija, ES įvedus griežčiausias sankcijas Rusijai, patirs apie 1 mlrd. eurų nuostolį, arba 5,6 proc. BVP. Skaičiuojama, kad apie 13 proc. Estijos eksporto keliauja į Rusiją. Palyginkime: Latvijos eksportas į Rusiją sudaro 16 proc., Lietuvos – 20 proc. Derėtų atkreipti dėmesį, kad į šiuos skaičius yra įtrauktas ir reeksportas. Be to, poveikį šalių BVP daro ir faktas, kad jis yra visiškai priklausomos nuo rusiškų dujų.
Lobistai nesnaudžia
Vakarų lyderiai sulaukė kritikos, kad Rusijai taikomos sankcijos – per švelnios. Manoma, kad tam įtakos turi ir lobistinė veikla. Rusijos milijardai guli įvairiuose Vakarų Europos bankuose, tad su šiais pinigais susijusios verslo struktūros tampa Rusijos lobistėmis. Belieka skaičiuoti, kiek yra tokių šalių, kuriose veikia Rusijos lobizmas.
Įtakingas britų laikraštis „The Times“ neseniai skelbė, kad pats Rusijos vadovas Vladimiras Putinas Šveicarijos bankuose turi apie 40 mlrd. JAV dolerių.
„Financial Times“ taip pat daro prielaidą, kad vien dėl lobistų veiklos Rusijai taikomos švelnesnės sankcijos. Glaudžiai su Rusija susisaisčiusi ir didžiausią įtaką turinti ES valstybė – Vokietija.
Rusijos ekonominė padėtis
Dėl sankcijų, nukreiptų prieš Rusiją, jos ekonomika gali sveikti ilgiau. Kai kurie ekonomistai prognozuoja, kada Rusijos ekonomika nustos kvėpuoti, kiti teigia, kad situacijos dramatizuoti nereikėtų.
SEB bankas savo Rytų Europos ekonomikos apžvalgoje pabrėžia, kad daugeliui Vidurio ir Rytų Europos šalių pastarąjį pusmetį buvo būdingas nuoseklus ūkio atsigavimas. Rusijos ir Ukrainos ekonomika išsiskyrė prasta padėtimi, kuri savo ruožtu turės neigiamos įtakos Baltijos šalių eksportui.
Greta įsisenėjusių Rusijos ir Ukrainos ekonominių problemų šių valstybių ūkio perspektyvas, kaip prognozuojama, temdys tarpusavio konfliktas, kuris tik ir didins lėtesnio augimo visame regione riziką. Praėjusiais metais Rusijos eksportas, pramonė ir investicijos patyrė sąstingį, o vartojimas didėjo. Struktūrinių reformų ir investicijų stoka, nepatraukli verslo aplinka rodo trapų ilgalaikį Rusijos ekonomikos potencialą. Šiai šaliai nerimą kelia ir tai, kad, kaip prognozuojama, naftos kainos ateinančiais metais mažės, vadinasi, bendras ekonomikos augimas dar labiau smuks.
Maža to, pinigų politika taip pat papildomai ribos Rusijos ekonomikos augimo galimybes. Šiemet ir ateinančiais metais Europos centrinis bankas, kaip prognozuojama, dar padidins palūkanų normas. Čia reikėtų paminėti ir istorinį rublio nuvertėjimą. Būtent dėl šio veiksnio brangsta importuojamos prekės. Vis dėlto rublio silpimas ateityje šiek tiek gerins Rusijos eksporto konkurencingumą, bus lengviau surinkti federalinio biudžeto pajamas.
Vartojimą palaikys tvirta darbo rinka, o valstybės skola ir biudžeto balansas, nors ir blogėja, tebėra patenkinami.
FAKTAI: Priklausomybė nuo Rusijos
ES į Rusiją eksportuoja įvairios produkcijos už maždaug 250 mlrd. eurų per metus
80 proc. Rusijos eksporto yra žaliavos
Estijos importas iš Rusijos siekia 6 proc. viso importo, Latvijos – 9 proc., o Lietuvos – 29 proc. Daugiausia importuojama energijos išteklių – naftos produktų, dujų
Visoje Rusijoje „Gazprom“ išgauna beveik 85 proc. dujų ir pirmauja Europoje kaip pagrindinė dujų eksportuotoja.
