Per pirmuosius penkis 2022 m. mėnesius Maskvos dujų eksportas į šalis, nepriklausančias Nepriklausomų valstybių sandraugai, kuri apima 11 Vidurio Azijos ir Rytų Europos šalių, sumažėjo beveik 28 proc., trečiadienį pranešė Rusijos valstybinė energetikos milžinė „Gazprom“.
Iki šiol „Gazprom“ nutraukė mažiausiai 20 mlrd. kubinių metrų metinio dujų tiekimo šešių Europos šalių – Lenkijos, Bulgarijos, Suomijos, Danijos, Vokietijos ir Nyderlandų – vartotojams, nes šios šalys neatsiskaitė rubliais – tokį reikalavimą prezidentas Vladimiras Putinas pateikė dar kovo mėnesį.
Remiantis Tarptautinės energetikos agentūros duomenimis, tai sudaro beveik 13 proc. viso Europos Sąjungos metinio dujų importo iš Rusijos.
Tačiau „S&P Global Commodity Insights“ EMEA dujų analitikos skyriaus vadovas Jamesas Hucksteppas „CNN Business“ televizijai sakė, kad, nuo praėjusių metų, dujų kainos 2022 m. vidutiniškai pakilo iki 96 eurų už megavatvalandę (102 JAV dolerių).
Dėl to „mažai tikėtina, kad [Rusija] sulauks gerokai mažiau pajamų, iki kol nebus imtasi tolesnių mažinimų“, – sakė J. Hucksteppas.
Po V. Putino ultimatumo „Gazprom“ klientams pasiūlė problemą apeiti. Pirkėjai galėtų atlikti mokėjimus eurais arba doleriais į sąskaitą Rusijos banke „Gazprombank“, kuris konvertuotų lėšas į rublius ir pervestų jas į kitą sąskaitą, iš kurios būtų mokama Rusijai.
Daugelis stambių klientų pasinaudojo „Gazprom“ pasiūlymu, kad dujų tiekimas nenutrūktų. Tačiau kiti pasipriešino. Neseniai „Shell Energy“ (SHLX) pranešė, kad „nesutiko su naujomis mokėjimo sąlygomis“, todėl „Gazprom“ nutraukė dujų tiekimą savo klientams Vokietijoje. Nyderlandų bendrovė „GasTerra“ taip pat pareiškė, kad nesilaikys „Gazprom“ „vienašališkų mokėjimo reikalavimų“.
ES vis sparčiau mažina savo priklausomybę nuo Maskvos, didina suskystintų gamtinių dujų (SGD) importą ir žada iki metų pabaigos 66 proc. sumažinti rusiškų dujų vartojimą.
Šalys taip pat skuba prieš žiemą pripildyti savo dujų saugyklas, kad išvengtų galimų pražūtingų tiekimo sutrikimų. Blokas užsibrėžė tikslą, kad iki lapkričio mėnesio valstybių narių požeminės saugyklos būtų užpildytos bent 80 proc.
Vokietija, didžiausios bloko ekonomikos šalis, yra ypač priklausoma nuo Rusijos dujų, kuriomis aprūpina namus ir sunkiąją pramonę, tačiau jai pavyko sumažinti Maskvos importuojamų dujų dalį iki 35 proc. (prieš prasidedant karui Ukrainoje ji sudarė 55 proc.).
Tačiau Rusija poveikio gali dar nepajusti. Nors, JAV energetikos informacijos administracijos duomenimis, ES yra didžiausia Rusijos dujų pirkėja, sparčiai augančios naftos ir gamtinių dujų kainos didina Maskvos pajamas.
Per du mėnesius po Rusijos įsiveržimo į Ukrainą, ES iškastinio kuro importas iš šios šalies atsiėjo 47 mlrd. JAV dolerių (43,8 mlrd. eurų), t. y. dvigubai daugiau nei per tą patį 2021 m. laikotarpį, teigiama Energetikos ir švaraus oro tyrimų centro ataskaitoje.
O kai kurios didžiausios Europos energetikos bendrovės pradėjo atsidarinėti naujas sąskaitas „Gazprombank“, kad dujų tiekimas jiems – nenutrūktų, nors ES pareigūnai primygtinai tvirtina, kad toks žingsnis neatitinka Rusijai taikomų sankcijų.
Tačiau artimiausiais mėnesiais, Europai vis labiau nusigręžiant nuo Rusijos dujų, Maskvai bus vis sudėtingiau rasti alternatyvių pirkėjų, kaip jau yra atsitikę su jos nafta, mat dujos daugiausia eksportuojamos vamzdynais, kurių tiesimas gali užtrukti ne vienerius metus.
