Nors Lietuvoje nemažai investuojama į verslumą, ne visos jaunų verslininkų idėjos virta realybe.
Koją kiša planavimo stoka
Anot Šiaurės miestelio technologijų parko (ŠMTP) „Inovatyvaus verslo idėjų turnyro“ ekspertės, mokymų ir konsultacijų kompanijos „TMD partners“ konsultantės Renatos Žemaitienės, šiuo metu apie 90 proc. naujų verslų yra vienaip ar kitaip susiję su internetu. Toks populiarumas galėtų būtų aiškinamas dvejopai.
Pirma, verslas internete patrauklus savo kaštais, jam nereikia daug investicijų. Antra, virtuali erdvė yra artima daugumai jaunimo – čia jie jaučiasi kaip žuvys vandenyje. Tačiau R. Žemaitienė atkreipė dėmesį, kad dalis jaunųjų verslininkų per daug optimistiškai galvoja apie technologijas, kurios dar nėra prigijusios mūsų šalyje, tai neretai ir sutrukdo įgyvendinti verslo idėją.
R. Žemaitienės teigimu, pagrindinė jauno verslo žlugimo priežastis – elementarus nesugebėjimas planuoti. Daug pradedančiųjų verslininkų strategijos kūrimą mato kaip bevertį laiko švaistymą ir dažnai elgiasi spontaniškai, vadovaujasi akimirkos impulsu.
Jai pritarė ir „Verslo konsultacijų spektro“ konsultantas Dangirutis Janušas. Kaip vieną didžiausių jaunų verslininkų klaidų jis įvardijo pernelyg optimistišką verslo pradžios veiklos planavimą. „Kai nėra patirties, nesusidurta su galimomis problemomis, išlenda įvairios planavimo problemos – pinigų srauto, užsakymų sutrikimas, nepasitenkinimas, kad nėra taip, kaip norėjosi iš pradžių“, – sakė verslo konsultantas.
Paklaustas, ar verslo pradžioje vertėtų planavimą atiduoti į profesionalo rankas, pašnekovas teigė, kad viskas priklauso nuo biudžeto. „Žengiant žingsnį po žingsnio, pačiam kuriant verslą, mokantis iš klaidų kartais yra naudingiau, nei pasisamdyti konsultantą, kuris patartų, kaip nedaryti klaidų“, – teigė pašnekovas.
Kopijuoja užsienio pavyzdžius
R. Žemaitienė atkreipė dėmesį, kad didelė dalis jaunų žmonių nutaria steigti verslą pagal užsienio analogus. „Manoma, kad jei tai yra patrauklu užsienio vartotojams, bus patrauklu ir mūsų šalyje. Neįvertinama vietos rinka, žmonių poreikiai, idėjos nepritaikomos Lietuvai, tad naujo verslo sėkmės tikimybė kartais prilygsta tikimybei laimėti loterijoje“, – sakė verslo konsultacijų specialistė.
Kaip pavyzdį R. Žemaitienė pateikė vaiko buvimo vietos nustatymo įrenginį: „Kur nors Irake, kur didelė tikimybė būti pagrobtam, toks prietaisas greičiausiai būtų naudingas, tačiau ar tikrai jo reikia tėvams Lietuvoje?“
D. Janušas teigė, kad užsienio pavyzdžių sekimas nėra savaime blogas, nes dažnai naujo dviračio neišrasi, tiesiog tenka jį pritaikyti esamomis sąlygomis.
„Daug kur daroma klaidų ir užsienyje, verslas įkuriamas ir žlunga, ieškoma naujų idėjų. Bandyti verta. Tikrai ne kiekvienas verslas turi virsti didele įmone ir ne kiekviena idėja turi pasiteisinti“, – tvirtino D. Janušas.
Pašnekovas pažėrė keletą akmenėlių ir į valdžios daržą. Konsultanto teigimu, mūsų įstatymų bazė naujam verslui steigti dar pernelyg suvaržo naujas idėjas. „Reikėtų palinkėti mūsų valdininkams pagalvoti, kaip sumažinti biurokratinę naštą, kad nebūtume tarnautojų šalimi, o daugiau galvotume, kaip įkurti savo verslą. Džiugu, kai yra pritraukiami dideli investuotojai, tačiau dar būtų geriau nepritraukti 400 tarnautojų į naujas darbo vietas, o tuos 400 žmonių padaryti naujais verslininkais“, – siūlė verslo konsultantas.
Viską daryti patiems – ne išeitis
Dažniausiai naujus verslus steigia ką tik studijas baigę, pasižymintys ambicijomis bei azartu, tačiau neturintys jokios patirties žmonės. Jiems sunku racionaliai įvertinti situaciją bei savo galimybes. Siekdami taupyti pradedantieji verslininkai patys apsiima atlikti visus darbus: įrenginėja parduotuvės patalpas, tvarkosi sandėliuose, veda derybas, pardavinėja ir pan.
R. Žemaitienė buvo įsitikinusi, kad silpniausia jauno verslo pusė yra marketingas bei komunikacija. „Tradicinis klausimas, kurį mums užduoda kiekvienas verslininkas – „kaip man pasireklamuoti kiek įmanoma pigiau?“ Klausimas turėtų skambėti kitaip: „kiek lėšų turėčiau skirti, kad apie mano idėją išgirstų potencialūs pirkėjai? Kokių priemonių reikia, kad pasiekčiau pardavimo tikslus?“- patarimus dalijo pašnekovė.
Dar viena daugybės jaunų verslininkų klaida – visas investicijas skirti produktui. Tikintis suklestėti, dažnai stengiamasi su savo produktu patekti į didžiuosius prekybos centrus, kur ateina daug žmonių, pamirštant kitas alternatyvas – prekybą internetu, platinimą per mažesnes parduotuves ar tiesioginį pardavimą.
Konsultantė pastebėjo, kad pradedant verslą svarbu viską suplanuoti mažais žingsneliais ir jais nuosekliai judėti. Tačiau vos pajutus, jog verslas stringa, nelaukti ir kuo skubiau imtis veiksmų. Ištikus nesėkmei, nereikia iškart griebtis drastiškų priemonių ir stabdyti verslą. „Suprantama, kad gali kilti baimė, atsirasti noras elgtis kiek įmanoma atsargiau, tačiau reikia tiesiog analizuoti klaidas, paklausti savęs: „ar tikrai žmonės žino apie mano siūlomą produktą ar paslaugą?“ – dėstė R. Žemaitienė, pabrėždama, jog vienas svarbiausių jauno verslo tikslų – garsiai prabilti apie save.
Svarbiausia – tenkinti poreikius
„Inovatyvaus verslo idėjų turnyro“ dalyvius konsultuojanti ekspertė nurodo, jog sėkmingo verslo idėja pirmiausia turi patenkinti stiprų rinkos poreikį, kurio niekas iki šiol tinkamai nepatenkino. Jos teigimu, vienas svarbiausių šiuo metu jaučiamų poreikių yra noras sveikai gyventi. Akivaizdu, kad siekiant patenkinti šį poreikį atsiveria neribotos galimybės – idėjos, susijusios su savanoryste, socialine atsakomybe ir ekologija, mat „žaliųjų“ pasaulėžiūra visuomenės šiuo metu yra priimama ypač palankiai. Tai akivaizdu vien stebint ekologiniais produktais prekiaujančių parduotuvių plėtrą. Šiuo metu rinkoje varžomasi, kas pasiūlys kuo sveikesnį ir natūralesnį produktą.
Nereikia mąstyti vien apie greitą pelną
Pradedantiesiems verslininkams svarbu turėti kantrybės ir mokėti laukti. Viena pagrindinių bėdų – trumparegiškas mąstymas. Jaunieji verslininkai dažnai tikisi, jog jų investicijos atsipirks per vienerius metus. Todėl ir verslas steigiamas galvojant apie greitą ir didelį pelną. Vis dėlto tai labai priklauso nuo investicijų kiekio – kai kurie verslai gali atsipirkti per pusmetį, tačiau tai yra greičiau išimtis iš taisyklės. Pradedantiesiems verslininkams reikėtų palaukti bent keletą metų ir neskubėti daryti išvadų apie verslo pelningumą. Be to, skubotai pradėtas verslas skubotai ir baigiamas. Nors Lietuvoje nemažai investuojama į verslumą, ne visos jaunų verslininkų idėjos virta realybe.
