Lietuvos verslui augti ir plėstis trukdo tai, kad mūsų šalyje, nėra susiformavusi efektyvi kapitalo rinka, teigia Vilniaus universiteto Tarptautinio verslo mokyklos (VU TVM) finansų katedros vedėjas, profesorius Arvydas Paškevičius.
Kapitalo rinka – tai vienas pamatinių rinkos ekonomikos akmenų, užtikrinantis galimybę efektyviai plėsti verslą pritraukiant visuomenės lėšas.
Net išsivysčiusios šalys, tokios kaip Jungtinės Amerikos Valstijos, taiko įvairias priemones, kad paskatintų užsienio investuotojus įsigyti jų bendrovių vertybinių popierių. Taip pat kuriamos įvairios vidinės kliūtys užsienio vertybinių popierių platinimui.
Prieš kurį laiką Lietuvoje buvo galvojama pasinaudoti Čilės bei kaimyninės Lenkijos patirtimi – norėta įvairiais teisiniais reglamentais nukreipti pensijų fondų lėšas į vietos įmones. Tokiu atveju Lietuvos gyventojų pensijų fonduose esantys pinigai būtų investuojami į vietos verslą. Deja, šiuo metu mūsų šalyje situacija yra priešinga. Pavyzdžiui, praėjusiais metais daugiau nei septyniasdešimt procentų visų II pakopos pensijų fondų turto buvo investuota užsienyje.
„Mes savo pinigus atiduodame kitų šalių vystymuisi. Pagrindinis argumentas, kodėl mūsų lėšos nėra nukreipiamos į vietos įmones, - prarasime ir savo darbo vietas, ir savo uždirbtus pinigus, jei ekonominė situacija bus bloga. Tačiau krizė parodė – prarasti savo santaupas galima investavus ir užsienio šalyse“, - sako VU TVM profesorius A. Paškevičius.
Nuo 2007 m. iki 2009 m. Lietuvos kapitalo rinka (kapitalizacija) sumažėjo beveik 50 procentų. Tai lėmė ne tik akcijų kainų kritimas, bet ir kai kurių įmonių sprendimas pasitraukti iš biržos.
Vienas sėkmingiausių pastarojo meto pavyzdžių, kaip per kapitalo rinką galima pritraukti verslo plėtrai reikalingų lėšų, būtų AB „Linas Agro Group“ šių metų sausio pabaigoje - vasario pradžioje įgyvendintas viešas akcijų siūlymas profesionaliems ir mažmeniniams investuotojams. Tokiu būdu buvo gauti 97 mln. litų. Toks lėšų pritraukimas leidžia padidinti įmonės kapitalą, o pastarojo turėdamas daugiau, gali ir iš banko daugiau pasiskolinti. Tačiau dėl itin ilgos ir sudėtingos procedūros, per kapitalo rinką pritraukti investicinių lėšų mūsų šalyje ryžtasi vos viena kita įmonė.
VU TVM profesorius įsitikinęs, kad Lietuvos gana tuščią kapitalo rinką reikia užpildyti. Dabar tai padaryti gali savivaldybėms priklausančios bendrovės. „Šias įmones planuojama privatizuoti. Tačiau kyla klausimas, kaip jos bus privatizuojamos? Yra du būdai – įmones galima tiesiog kažkam padovanoti arba išplatinti akcijų emisiją. Tai leistų ne tik nustatyti įmonės vertę, bet ir pritraukti finansų, o ir vertybinių popierių rinka būtų likvidesnė. Be to, privatizavimas viešai platinant akcijas turi ir dar vieną pranašumą – skaidrumą. Tuomet kiekvienas turi teisę įsigyti akcijų ir niekas negali teigti, kad įmonė buvo parduota per pigiai“, - įsitikinęs prof. A. Paškevičius.
VU TVM profesorius viliasi, kad mūsų kapitalo rinką atgaivinti turėtų ir šiuo metu Europos Sąjungos iniciatyva kuriama naujos rūšies rinka – daugiašalė prekybos sistema. Tokia steigiama ir Baltijos šalyse. Joje bus prekiaujama Lietuvos, Latvijos ir Estijos šalių akcijomis. Taip Lietuva turėtų tapti patrauklesne užsieniečiams, kurių lėšos pagyvintų ir mūsų šalies kapitalo rinką.
