• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

REKLAMA
Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Kodėl lietuvių vadovų alga taip nutolusi nuo pavaldinių?

Tarptautinei konsultacijų bendrovei „Hay Group“ paskelbus, kad Lietuvoje darbininko atlyginimas yra vidutiniškai 7,4 karto mažesnis nei vadovo atlyginimas, kai, pavyzdžiui, Didžiojoje Britanijoje šis dydis siekia 3,4 karto, o Estijoje – 6,2 karto, politologas Liudas Zdanavičius ir Laisvosios rinkos instituto prezidentas Žilvinas Šilėnas mano, kad tokį atotrūkį lemia ir šešėlinė Lietuvos ekonomika.

Tarptautinei konsultacijų bendrovei „Hay Group“ paskelbus, kad Lietuvoje darbininko atlyginimas yra vidutiniškai 7,4 karto mažesnis nei vadovo atlyginimas, kai, pavyzdžiui, Didžiojoje Britanijoje šis dydis siekia 3,4 karto, o Estijoje – 6,2 karto, politologas Liudas Zdanavičius ir Laisvosios rinkos instituto prezidentas Žilvinas Šilėnas mano, kad tokį atotrūkį lemia ir šešėlinė Lietuvos ekonomika.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

 

„Čia gali suveikti ir šešėlinė ekonomika. Lietuvoje maži atlyginimai atrodo dar mažesni dėl to, kad dalis jų yra išmokami vokeliuose“, - „Žinių radijo“ laidoje „Aktualioji valanda“ sakė Ž. Šilėnas.

REKLAMA

 

Anot jo, didesnis nei Estijoje atlyginimų skirtumas tarp vadovų ir darbuotojų Lietuvoje yra ir dėl ne tokių lanksčių darbo santykių. „Ten žmonėms yra žymiai lengvesnės galimybės lengviau dirbti ir užsidirbti, kas yra ypač svarbu žemiausios grandies darbuotojams, kurie gauna valandinį apmokėjimą.“

REKLAMA
REKLAMA

 

Ž. Šilėno teigimu, Lietuva nuo kitų Europos Sąjungos šalių atsilieka sukauptomis investicijomis, kas esą yra viena pagrindinių atlyginimų atotrūkio priežasčių „Tad maži atlyginimai yra todėl, kad mažai investuojama, o su mažesnėmis investicijomis, mažiau sudėtingomis mašinomis reikia santykinai mažiau išsilavinusių darbuotojų“, - teigė Ž. Šilėnas. Tad jis siūlo didinti investicijas grąžinant nulio procentų pelno mokesčio tarifą reinvestuojamam pelnui.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

 

Receptas – skaidrumas

 

L. Zdanavičiaus nuomone, investicijų stoka yra tik nedidelė dalis atlyginimų atotrūkio problemos. „Nelygybė per pastaruosius 30-40 metų auga visame pasaulyje. Net tokiose valstybėse kaip Švedija nelygybės lygis yra išaugęs“, - laidoje antradienį kalbėjo politologas.

REKLAMA

 

Geresnę Estijos statistiką šiuo klausimu jis aiškina Skandinavijos spaudimu. „Nemaža dalis estų dirba Suomijoje, o savaitgaliais grįžta į Estiją. Apskritai Skandinavijos rinka daro didžiulį spaudimą jų atlyginimams. Dėl to vietiniai darbdaviai daugeliu atveju priversti mokėti didesnius darbo užmokesčius.“

REKLAMA

 

Jo teigimu, situaciją būtų galima keisti ne tik didinant minimalų atlyginimą Lietuvoje, bet ir viešumą. „Lietuvos darbo rinkoje jo (viešumo – red.) labai stipriai trūksta. Valstybė turėtų įpareigoti bet kokiame darbo skelbime skelbti darbo užmokestį. Tada žmonės galėtų pasitikrinti: aš uždirbu tiek, o kiek kitose įmonėse moka. Tai skatintų mobilumą ir spaudimą didinti darbo užmokesčius.“

 

Anot jo, net ir įmonės viduje reikėtų skelbti, kas kiek uždirba bei vadovo ir vidutinio įmonės atlyginimo santykį.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų