Konkurencijos taryba atlikusi tyrimą nustatė, kad analogiško poveikio, bet pigesnių vaistų patekimas į kompensuojamų vaistų rinką yra apribotas. Dėl to gyventojai neturi pasirinkimo laisvės ir dažnai už vaistus permoka.
„Patekimas į kompensuojamųjų vaistų sąrašą yra ganėtinai sudėtingas, todėl ten yra maža konkurencija ir iš to gaunasi bent du dalykai. Vienas, kad žmonės nelabai gali rinktis, kainos yra ne pačios geriausios ir, be abejo, biudžetiniai pinigai, kurie skirti kompensuojamiems vaistams, jie leidžiami ne pačiu efektyviausiu būdu“, - aiškina Konkurencijos tarybos pirmininkas Šarūnas Keserauskas.
Tai reiškia, kad valstybė brangiems vaistams išleidžia daugiau pinigų nei turėtų, o kitiems ligoniams ir jiems reikalingiems vaistams pinigų nebelieka. Iš viso kompensuojamųjų vaistų kainyne yra 485 vaistų grupės. Tačiau apie trečdalis visų grupių vaistų 2012-2015 metais net nebuvo papildytos pigesniais - generiniais vaistais. O kai kurių gamintojų vaistai sąrašuosenesikeičia daugybę metų – taip apribodami konkurenciją.
Sveikatos reikalų komiteto pirmininkė Dangutė Mikutienė pripažįsta, kad situacija tragiška. Esą Sveikatos apsaugos ministerija turėtų susigriebti ir mažinti barjerą, kuris leistų į kompensuojamų vaistų sąrašą patekti pigesniems vaistams.
Tuo tarpu Sveikatos apsaugos ministerija abejoja, ar sumažinus kainos barjerą, situacija pagerėtų. Esą žmonės dažnai renkasi originalius vaistus, o ne generinius – pigesnius, kurie yra originalo kopija.
Konkurencijos taryba ragina ministeriją keisti patekimo į kompensuojamųjų vaistų kainyną sąlygas. Mat dar iki 2014 metų į kompensuojamų vaistų kainyną buvo galima įtraukti tuos vaistus, kurie yra 30 procentų pigesni nei tie vaistai, kurie jau yra sąraše.
Plačiau apie tai – TV3 reportaže.