Kodėl Lietuva nenori atsisakyti tarptinklinio ryšio mokesčio?

 Europos siekiui panaikinti tarptinklinio ryšio mokestį priešinasi Lietuva ir kai kurios kitos šalys- Bulgarija, Graikija, Ispanija, Kipras, Kroatija, Lenkija ir Prancūzija. Ryšių reguliavimo tarnybos (RRT) direktoriaus pavaduotojas Giedrius Pūras „Žinių radijo“ laidoje „Tinklas“ tikino,kad reikia atsižvelgti ir į nacionalinių operatorių interesus: „Nėra taip, kad mes nenorėtume, jog būtų skambinama visoje Europoje taip, kaip skambiname namie, tačiau RRT nuolat akcentuoja, jog turi būti derinamos priemonės tiek didmeninėje, tiek mažmeninėje rinkose. Nuo 2007 metų ES reglamentavo šias kainas, tuomet reglamentavo jas tiek atsiskaitymui tarp operatorių, tiek ir tarp operatorių bei vartotojų. Šiandien teikiamas pasiūlymas liečia tik mažmenines kainas. Didmeninė kaina, t.y. ta kaina, kurią mūsų operatoriai moka užsienio imperatoriams tam, kad jie priimtų užsienyje esančio Lietuvos piliečio skambutį, yra 5 euro centai už minutę, tuo metu Lietuvoje vidutinė minutės kaina yra 1,5 euro cento. Todėl mūsų pozicija yra tokia – reglamentuoti mažmenines kainas būtų racionalu tik tuomet, kai yra sureguliuotos didmeninės kainos tarp operatorių. Reguliavimas negali verti operatorių patirti nuostolių. Beje, lietuviai užsienyje prakalba 2,5 karto daugiau, negu atvykę į Lietuvą užsieniečiai. Šiandien ES yra taikomas mokestis 19 euro centų už minutę be PVM. Šitas mokestis yra vienodas visose bendrijos šalyse bet kurio operatoriaus klientui“, - sakė G. Pūras.