Kodėl brangsta maistas?

Tarptautinių organizacijų atstovai ir politikai sunerimę dėl padėties maisto produktų rinkose.

Nuogąstaujama, kad greitai gali įsisiūbuoti maisto krizė, kokia purtė pasaulį 2007–2008 metais, kai neramumai kilo 30 šalių.

Išsivysčiusių pasaulio šalių dvidešimtuko (G20) atstovai rugpjūčio pabaigoje surengė telekonferenciją, kur bandyta susitarti dėl aukštesnio lygmens susitikimo siekiant užkirsti kelią krizės gilėjimui. Tokia konferencija būtų pirmoji, į kurią susirinktų neseniai suburtas greitojo reagavimo forumas, aptariantis nenormalias sąlygas tarptautinėje rinkoje.

Vienas iš greito reagavimo forumo tikslų – atkalbėti valstybes nuo vienpusių veiksmų. Prieš dvejus metus Ukraina ir Rusija buvo įsivedusios laikinus grūdų eksporto ribojimus ir tai pastūmėjo kainas į viršų. Šiemet Argentina ir Brazilija gali panašiai apriboti sojų pupelių išvežimą.

Klimatas naikina derlių

Viena iš maisto krizės priežasčių – sausra. Pavyzdžiui, JAV žemės ūkio departamentas maždaug pusės pasėlių būklę įvertino kaip blogą ir labai blogą. Dėl sausros derlius gali būti blogiausias per pastaruosius 30 metų.

Amerika – viena didžiausių pasaulyje žemės ūkio produkcijos tiekėjų: tai didžiausia kukurūzų eksportuotoja, ten išauginama arti pusės pasaulinės grūdinių kultūrų produkcijos, trečdalis sojų pupelių.

Aprūpinimas maistu tampa svarbiausiu tarptautiniu klausimu. „Maistas yra naujoji nafta, o žemė yra naujasis auksas“, – sako Lesteris Brownas, Vašingtone esančio Žemės instituto direktorius, kurį cituoja Vokietijos žurnalas „Der Spiegel“. Ekspertas svarsto apie priežastis, dėl kurių keičiasi derliai.

Pavyzdžiui, klimato atšilimas, mokslininkų skaičiavimu, gali 30 proc. sumažinti visuminį įvairių kultūrų derlių JAV. 

Klimato permainos darys skirtingą poveikį įvairiose vietose – vienur derliai gausės, kitur nyks. Galbūt kadaise buvę šalti Skandinavijos regionai taps naujaisiais pasaulio aruodais. Tačiau dauguma dabartinių šalių, garsėjusių gausia žemės ūkio produkcija, nukentės – pavyzdžiui, tokia gali būti Pietų Ispanija. O Šiaurės Afrika taps žalesnė, nes sausrų plotai kelsis į pietus.

Maistas ar degalai

Kitas maisto kainų veiksnys – biokuras. Maisto kainas stumia į viršų tai, kad vis daugiau pasėlių plotų skiriama kultūroms, kurios naudojamos biokurui gaminti. JAV tam suvartojama apie 40 proc. kukurūzų derliaus, ES – maždaug 60 proc. rapsų, Brazilijoje – pusė cukranendrių.

Šiuo metu Vokietijoje yra 16,7 mln. hektarų žemės ūkio naudmenų, iš jų apie 2,2 hektarų naudojama biokuro kultūroms auginti. Iki 2020 m. šie plotai gali pasiekti iki 4 mln. hektarų.

Nuo 2005 m. JAV naftos perdirbimo gamyklos privalo į benziną dėti biokuro. Taip siekiama sumažinti JAV priklausomybę nuo importinės naftos. Dėl to Amerikoje daugiau kukurūzų suvartojama etanolio, o ne pašarų gamybai. 

Jungtinių Tautų Maisto ir žemės ūkio organizacija spaudžia, kad reikalavimas maišyti etanolį su benzinu turėtų būti nedelsiant atšauktas tokiu būdu sušvelninant konfliktą tarp maisto ir kuro gamybos. Vokietijoje 2010 m. buvо pradėtas pardavinėti benzinas E10, kuriame yra 10 proc. etanolio, tačiau jau dabar pasigirsta balsų dėl prekybos šiuo produktu draudimo.

Spekuliantai ima savo dalį

Nuo 2008 m., kai paaštrėjo maisto produktų krizė, pastebimi maisto produktų kainų svyravimai, kurie negali atsirasti vien dėl pasiūlos ir paklausos sąveikos. Antai ryžių kainos kartais pašokdavo iki 30 proc. per dieną. Tokius dalykus galima paaiškinti spekuliacijomis – ypač ateities sandoriais.

Didėjanti paklausa stumia į viršų ateities kainas ir tai realiai veikia kainas šiandien. Galima ginčytis dėl ateities sandorių poveikio dabartinėms kainoms masto, bet niekas nesiginčija, kad toks poveikis yra.

Reikalas tas, kad investuotojai, ypač investiciniai bankai ir pensijų fondai, neprekiauja konkrečiomis gėrybėmis – kukurūzais, kviečiais, sojomis ir pan. Tačiau jie žaidžia ateities sandorių rinkoje ir tai veikia žemės ūkio produktų kainas. Statistika rodo, kad prekyba šios produkcijos ateities sandoriais 2012 m. liepą patrigubėjo, jei lyginsime su birželiu.

Dėl neigiamo viešosios nuomonės požiūrio į spekuliaciją trys Vokietijos bankai „Commerzbank“, „Deka-Bank“ ir „Landesbank Baden-Württemberg“ nusprendė nutraukti tokias operacijas su žemės ūkio produktais. Tačiau, pavyzdžiui, Vokietijos draudimo bendrovė „Allianz“ ir „Deutsche Bank“ į spekuliaciją žemės ūkio produktais yra investavę atitinkamai 6,2 ir 4,6 mlrd. eurų (21,4 ir 15,9 mlrd. litų).

Maisto kainų augimas pozityviai paveiks tokių maisto eksportuotojų kaip Australija, Kanada ar Brazilija fondų rinkas, bet nemažai šalių dabar praktikuoja vadinamąjį „pinigų politikos palengvinimą“ (paprasčiau kalbant, spausdina pinigus), ir maisto kainos prisideda prie infliacinio spaudimo. Taigi, viena vertus, be pinigų emisijos ūkis ima dusti, bet emisija esant įtemptai būklei maisto rinkose gresia didesne infliacija.

Ekonomistai sugalvojo naują terminą – agfliacija. Tai infliacija, kurią sukelia žemės ūkio produktų kainų kilimas. Tai ypač paveikia neturtingas valstybes, nes čia didesnę dalį savo pajamų žmonės išleidžia maistui.

Rinkų žinovus guodžia tik tai, kad kitaip nei 2007–2008-aisiais šiemet mažesnė maisto paklausa Kinijoje ir Indijoje, juolab kad ekonominis sunkmetis tokią paklausą dar mažina.

FAKTAI: Maisto suvartojimas

2011 m. apie trečdalis maisto produktų keliaudavo į šiukšlyną. Skurdžiose šalyse maistas gadinamas gamybos metu, išvystytose šalyse maistą išmeta vartotojai – maždaug po 100 kg per metus vienas žmogus

Kinijoje mėsos suvartojimas vienam gyventojui išaugo nuo 26 kg 1990 m. iki 56 kg 2010 m.

Pasaulio gyventojų kasmet padaugėja 78 mln., o žemės naudmenų plotai neturi iš ko didėti – dabar jų yra 1,5 milijardo hektarų

Straipsnis publikuotas savaitraštyje „Ekonomika.lt“ (32(94), rugsėjo 3- rugsėjo 9 d.)