Dauguma ekspertų pasigenda didesnio dėmesio švietimo sistemai, kurios reformą vadina viena svarbiausių, siekiant sėkmingos šalies plėtros ateityje. Taip pat akcentuojama nežinia dėl tolesnės mokesčių sistemos pertvarkos ir veiksmų, skatinančių regionų plėtrą.
Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas Robertas Dargis:
Seimą raginčiau sėsti prie apskritojo stalo dėl bendrojo ugdymo. Reikia sutarti ir apsispręsti, kaip keisti ugdymo programas, kaip ruošti mokytojus, nes nebeturime rimtos mokyklos ir negalime rimtai prognozuoti, kas po 4-5 metų mokys vaikus informacinio raštingumo, matematikos, fizikos, chemijos, biologijos. Tai yra sritys, kur Lietuva nemažai investuoja, turi neblogą proveržį, todėl mums reikia apsirūpinti specialistais.
Reikia rasti sprendimus, ką darome su regionais - kiek regionas bus savarankiškas prognozuoti savo ekonominę ateitį, kiek bus konkurencingas pritraukiant investicijas. Norint stabilizuoti emigraciją, reikia kuo daugiau žmonių grąžinti į regionus, o be investicijų ir specialių projektų to nepavyks padaryti. Reikia konstruoti modelį, kad pačiai savivaldai apsimokėtų dirbti pritraukiant ir išlaikant investicijas.
Dėl energetikos strategijos daug diskutuota (...), reikia tikėtis, kad tai pavirs kūnu.
SEB prezidento patarėjas Gitanas Nausėda:
Iš pirmųjų indikacijų matome, kad 2018 metų biudžetas gali būti planuojamas subalansuotas arba perteklinis. Tai būtų pirmas kartas Lietuvoje, kai ne tik praktiškai pasiekiamas perteklinis ar subalansuotas biudžetas, bet jis toks ir yra planuojamas. Tai yra pakankamai didelis iššūkis, bet negalima garantuoti, kad taip atsitiks - neturint tvirtos daugumos Seime, biudžetas gali būti torpeduojamas priešingo pobūdžio pasiūlymais, kurie lemtų tam tikrą deficitą.
Mokesčių pertvarkos planas makroekonominiu požiūriu yra pakankamai pasvertas, tačiau su tam tikromis išankstinėmis išlygomis - ženkliai nekeičiama mokesčių struktūra, neįvedami papildomi mokesčiai, pavyzdžiui, visuotinis nekilnojamojo turto ar automobilių mokestis. Tai labai smarkiai susiaurina galimybes sumažinti mokesčių naštą kitose srityse, pavyzdžiui, darbo apmokestinime. Apsiribota tik itin nedideles pajams gaunančių žmonių situacijos pagerinimu, vidutines pajamas gaunantys iš tokios mokesčių pertvarkos nieko negali tikėtis.
Pagrindinis klausimas - ar laukti tolesnės mokesčių reformos, tačiau šiandien į šį klausimą negali atsakyti niekas, net ir pats finansų ministras. Tai yra blogai, nes verslas nežino, ko tikėtis, kaip planuoti savo veiklą dvejus arba trejus metus į priekį.
Lietuvos verslo konfederacijos Mokesčių komisijos pirmininkas Marius Dubnikovas:
Norėtųsi drąsos mažinant kai kuriuos mokesčius. Finansų ministras, ko gero, yra komforto zonoje - biudžeto pajamos perteklinės, todėl tikrai būtų galima imtis ryžtingesnių veiksmų mažinant mokesčius. Norėtųsi, kad valdantieji apskritai galėtų pradėti diskusiją, kad PVM galėtų būti mažinamas, pavyzdžiui, numatyti penkerių metų tarifo mažinimo programą. Vartojimas auga ir augs, atlyginimai didėja, kainos didėja, greičiausiai valstybės surenkamos pajamos taip pat augs.
Neramu dėl to, kokia bus akcizų, ypač alkoholio, politika - šių metų kovą jie buvo drastiškai keliami ir tai labai paveikė rinką.
„Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis:
Yra tęstinumo lūkestis, kad nebūtų blaškomasi, nebūtų užmirštos jau inicijuotos reformos, kurios viešojoje erdvėje ir sulaukė labai daug pasipriešinimo.
Svarbiausia reforma, kuriai reikia ne skubos, o nuolatinio dėmesio ir postūmio į priekį - švietimo klausimai. Tai ne tik aukštojo mokslo konsolidacija, bet ir daugybė kitų klausimų - pavyzdžiui, mokslo vidurinėse mokyklose kokybė, finansavimas. Viešojoje erdvėje daugiau girdėjome apie ilginamus moksleivių mokslo metus, bet mažiau apie kokybinius pokyčius - mokytojų motyvaciją, mokymo programas, valstybės preferencijas dėl mums reikiamų sričių specialistų.
Švietimas neabejotinai yra svarbiausia reforma, nuo kurios priklausys Lietuvos ilgalaikis potencialas - kaip jausis pensininkai ateityje, ar verslas turės tinkamų darbuotojų.
Užsienio investuotojus vienijančio „Investuotojų forumo“ vadovė Rūta Skyrienė:
Visi kalba apie minimalias pajamas, bet jeigu fokusuosimės tik į minimalią algą, proveržio nesitikėkime. Nematome nei automobilių, nei visuotinio turto mokesčio, o jie turėtų būti. Juolab, kad nekilnojamojo turto mokesčio pajamos tenka savivaldai, kuri nuolat dejuoja dėl lėšų trūkumo.
Įšaldytas pažadas dėl darbo jėgos apmokestinimo mažinimo, nors buvo žadėta, kad socialinio draudimo tarifas darbdaviams kasmet bus mažinamas 1 procentiniu punktu. „Sodros“ įmokų lubų klausimas pakibęs - kiekvienas politikas kalba vis kitaip, politinės valios jokios nėra.
Verslui svarbiausi Seimo rudens sesijoje numatomi projektai
2018 metų biudžetas. Kitąmet valstybė planuoja perteklinį biudžetą. Daugiau kaip 600 mln. eurų numatoma skirti šeimų paramai, minimaliai algai ir pensijoms didinti, kitoms kovos su skurdu ir socialinės atskirties mažinimo priemonėms. Kartu su biudžetu bus siūlomos ir kai kurių mokesčių įstatymų pataisos.
Pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatos. Nuo 2018 metų sausio planuojama atsisakyti 9 proc. ir įvesti naują 15 proc. PVM tarifą - jis būtų taikomas šildymui ir viešbučių paslaugos. 5 proc. tarifas būtų taikomas vaistams, knygoms bei keleivių vežimui. „Valstiečių“ požiūriai su koalicijos partneriais ir opozicija kiek skiriasi - socialdemokratai ir konservatoriai pasisako 9 proc. tarifo išsaugojimą.
NT apmokestinimas. Finansų ministerija siūlo brangų NT apmokestinti skirtingais tarifais (0,5, 1 ir 2 proc.), atsižvelgiant į jo vertę. 2 proc. mokėstis būtų taikomas brangesniam nei 500 tūkst. eurų turtui. Turtas iki 220 tūkst. eurų nebūtų apmokestinamas, bet socialdemokratai siūlo šią kartelę nuleisti iki 150 tūkst. eurų.
„Sodros“ įmokų „lubos“ ir „grindys“. Vyriausybės siūlomi mokesčių pakeitimai numato 120 vidutinių darbo užmokesčių metinių įmokų lubas bei minimalios mėnesio algos (MMA) dydžio „grindis“ darbdavio mokamoms „Sodros“ įmokoms. Seimo pirmininko pirmoji pavaduotoja Rima Baškienė sako, kad dėl įmokų „grindų“ Seimas gali apsispręsti dar šiemet, tačiau dėl „lubų“ tikriausiai bus sprendžiama pavasario sesijoje.
Vaiko pinigai. Kiekvienam vaikui, nepriklausomai nuo tėvų pajamų, per mėnesį ketinama skirti 30 eurų išmoką. Vieną arba du vaikus turintiems tėvams papildoma išmoka būtų skiriama, jei šeimoje pajamos vienam asmeniui yra mažesnės kaip 153 eurai, o tris ir daugiau vaikų - nepriklausomai nuo šeimos pajamų.
Papildomas neapmokestinamųjų pajamų dydžis (PNPD). Seimas spręs, ar mokant didesnius negu dabar vaiko pinigus, atsisakyti 200 eurų siekiančio PNPD, taikomas tėvams už auginamus vaikus.
NPD prilyginimas MMA. Nuo 2018 metų siekiama sulyginti šiuo metu 310 eurų siekiantį NPD su MMA, kurios dydis dabar yra 380 eurų. Svarstoma galimybė, nuo 2018-ųjų pradžios MMA padidinti iki 400 eurų.
Valstybės remiamų pajamų didinimas. Valstybės remiamas pajamas siūloma didinti nuo 102 iki 122 eurų. Taip daugės socialinę paramą galinčių gauti žmonių ir jai skiriamos lėšos, nes nuo šių pajamų dydžio priklauso socialinė pašalpa, būsto šildymo išlaidų kompensacijos, išmokos pabėgėliams, teisė į nemokamą mokinių maitinimą ir paramą mokinio reikmenims įsigyti, kitos išmokos.
Per krizę sumažintų valstybinių pensijų kompensavimas. Seimas apsispręs dėl grupės parlamentarų pataisų, kuriomis siekiama nuo 2018 metų etapais mokėti kompensacijas. Vyriausybė siūlo šio klausimo kol kas nesvarstyti.
Antrosios pakopos pensijų fondų veiklos pertvarka atidedama 2018 metų pavasariui.
