Antreprenerystė – tai mąstymo būdas, siekis mesti iššūkius tradiciniams veiklos būdams, kitokių kelių ieškojimas. Tam reikalingos savybės – drąsa, aštrus mąstymas ir išsilavinimas – ugdomos ir gali būti įgytos studijų metais. Tokie žmonės, ne ieško idealaus darbdavio, o jais tampa patys – jie sugeba savo idėjas paversti pelningomis, įtikinti jomis investuotojus.
Sąvoka „antrepreneris“ gimė iš prancūziško žodžio entrepreneur: tuo metu taip vadinti keliaujantys artistai, aktoriai, žmonės, organizavę įvairius pramoginius renginius. Naują reikšmę ekonomikoje jam suteikė Josephas Schumpeteris, pavadinęs antreprenerystę kūrybingo naikinimo pliūpsniu: pastarasis griauna sustabarėjusias, nenaudingas formas ir kuria naujoves.
Būtina komanda
Nors lietuviai verslumu vis dar nusileidžia vakariečiams, mažųjų, netikėtų verslų, sugebančių pritraukti užsienio kapitalą, gimsta ir pas mus. Vadinamieji start up‘ai ar startuoliai, gimę Lietuvoje, pritraukia ir užsienio investicijas bei virsta globaliais verslais, garsinančiais šalies vardą ir į ją grąžinančiais ir emigrantus. Pasak vieno iš kompiuterinius žaidimus gaminančios kompanijos „SneakyBox“ įkūrėjų Liudo Ubarevičius, kaip ir visame pasaulyje, Lietuvoje tikrai netrūksta jaunų žmonių, turinčių idėjų. „Tikrai daug svajojama, lyg ir visi nori, lyg ir madinga kažką kurti, tačiau trūksta pirmojo žingsnio“, – sako L. Ubarevičius. Paklaustas apie tai, kas trukdo šį žingsnį žengti, ir kas paskatino jį patį pradėti verslą, žaidimų kūrėjas susimąsto. „Manau, kad svarbiausia – komanda. Sutikti savo kelyje žmonių, norinčių to paties. Šį bendraminčių ratą subūrėme visi kartu dar universitete“, – pasakoja L. Ubarevičius.
Pasak jo, jam pačiam pravertė universitete įgytos technologinės žinios bei ekonomikos ir vadybos pagrindai. „Kas dieną turiu bendrauti su savo komanda bei klientais, tad turiu išmanyti ne tik technologijas, programavimą, bet ir tai, kaip savo kuriamas idėjas padaryti patraukliomis. Pradedant verslą svarbu suprasti, kaip kalbėti „verslo kalbą“, – pasakoja L. Ubarevičius. Tarptautiniuose konkursuose pripažintų žaidimų kūrėjas pabrėžia ir tai, kad pradedantiems verslininkams labai svarbūs vadinamieji inkubatoriai – čia jie gali gauti neįkainojamų žinių apie verslo pradmenis, rasti erdves darbui bei naujų pažinčių galimiems verslo projektams.
Bendraminčių bei bendrų erdvių svarbą antreprenerystės ugdymui pabrėžia ir Nacionalinio Inovacijų ir verslo centro „StartupSpace“ Verslininkystės ir verslo ugdymo skyriaus vadovas Liutauras Palaitis. Pasak jo, asmenys, gebantys kurti – programuoti, piešti, projektuoti, konstruoti – visada randa sau vietą. Tačiau, tam, kad jie augtų, labai svarbu, atsidurti bendraminčių rate. Kita vertus, verslo idėją vystančios komandos dažnai neturi pakankamai žinių kas yra verslo kūrimas bei neturi darbo erdvės. Pasak L. Palaičio, startuoliams skirtos erdvės užpildo šią nišą ir suteikia žinių bei erdvę kūrėjams. Todėl patys universitetai turėtų investuoti į tokius centrus: tik taip bus išnaudotas visas juose esantis potencialas.
Kaip mokyti ateities antreprenerius?
L. Palaičiui pritaria ir KTU Verslo administravimo katedros profesorė Jurgita Sekliuckienė. Pasak jos, atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos rinka dar nėra persisotinusi nei prekėmis, nei paslaugomis, savas verslas – puiki niša jaunam žmogui. „Čia ypač svarbus vaidmuo tenka švietimui. Pradedant nuo mažų, bet inovatyvių verslumo idėjų įgyvendinimo, jauni žmonės turi būti skatinami drąsiai priimti iššūkius, aktyviai burti komandą, o vėliau kurti darbo vietas ne tik sau, bet ir kitiems“, – sako KTU dėstytoja. Jos teigimu, atsiliepiant į šiuolaikinio jaunuolio poreikius, verslo administravimo programoje atsirado ir technologinės antreprenerystės kursas. Kita vertus, profesorė pabrėžia, kad ypatinga svarba dėstant turi būti teikiama praktikai. „Nuolat stengiamės, kad mūsų studentai dalyvautų įvairiose verslumo skatinimo iniciatyvose, kurios vykdomos bendradarbiaujant su verslu, technologiniais centrais ir kitais Lietuvos universitetais, studentai nuolat įtraukiami į simuliacinius žaidimus apie verslą“, – pasakoja ji.
Su J. Sekliuckiene sutinka kita katedros profesorė Liudmila Bagdonienė. Tačiau ji primena, kad nė viena studijų programa savaime negali garantuoti, kad absolventas tikrai gaus darbą. Patys studentai turi norėti būti profesionalais, dar studijų metais aktyviai imtis praktikos, megzti ryšius su įmonėmis. Tuo tarpu universitetai ir dėstytojai turi stengtis kurti erdves bendradarbiavimui su privačiu sektoriumi, technologiniais centrais, padėti kūrybingiems žmonėms atrasti save ir vienas kitą – taip bus ugdomi studentai, kūrybingomis verslo idėjomis išgarsėsiantys ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje.
