Praėjusį savaitgalį minios žmonių plūdo į jau tradicinę Vilniuje vykstančią Knygų mugę. Rengėjai pasidžiaugė, kad šįmet ji sutraukė rekordiškai daug –beveik 72 tūkstančius –lankytojų, kad knygų populiarumas nemenksta, kad jų neišstūmė moderniosios technologijos. Visa tai puiku, bet liko neįvardytas vienas labai svarbus niuansas –toli gražu ne kiekvienas iš spausdinto žodžio šventės išėjo nešinas knyga. Nes ji kuo toliau, tuo labiau nebeįperkama. O knygynai iš prekybos vietų jau virsta muziejais, kai knygomis ateinama tik pasigrožėti, bet ne išsinešti.
Brangus alkis
Vilnietė rašytoja Renata Šerelytė, neslėpdama ironijos, šyptelėjo: „Kodėl teigiate, kad knygos brangios? Aš Knygų mugėje jų prisipirkau po vieną litą!"
Vis dėlto išpardavimai, įvairios akcijos, per kurias iš tiesų galima gana nebrangiai įsigyti knygų, –ne išeitis išrankiam skaitytojui. Dairantis ne šiaip sau pigios, o iš tiesų dominančios literatūros, džiaugtis nėra kuo.
Anot R.Šerelytės, kainos šalies knygynuose išties gąsdina. Bet tai esą toli gražu nereiškia, kad brangi knyga verta tos kainos, už kurią siūloma įsigyti.
„Gal tai daugiau mados reikalas? –svarstė rašytoja. –Vos tik pasirodė nauja knyga –puolama ją pirkti. Tai vartotojų visuomenės bruožas. O juk knyga –kitoks vartojimo objektas."
Pasak R.Šerelytės, knygos kainą lemia daugybė veiksnių. Visų pirma tiek leidėjai, tiek knygų prekybos atstovai esą stengiasi užsidirbti, gauti pelno. Juk tai –jų verslas.
„Tiesa, leidėjai vargu ar gali knygų kainas kelti iki nerealių, –suabejojo ji. –Jie suinteresuoti išleistą tiražą greičiau parduoti. Jei labai brangiai norės –kas knygas pirks? Juk dar knygynai savo antkainius, ir nemažus, užsideda. Jie irgi nori užsidirbti."
Didžiausia vertybė
Rašytojas Jonas Mačiukevičius labai nerimaudamas konstatuoja, kad knyga praranda tas pozicijas, kurias turėjo anksčiau.
„Žmogaus dvasia be knygos skursta, –teigė rašytojas. –Knyga –viena didžiausių vertybių, kurią sukūrė žmogus. Be knygos, be kultūros –koks bus pasaulis? Iš knygų semiamės dvasinės stiprybės, išminties, padorumo. Mokomės iš knygų. Knygose randame ir ramybę, ir paguodą."
Tad rašytojui telieka apgailestauti, kad knygos šiandien tampa prieinamos ne kiekvienam. “Knygos –nepaprastai brangios, –teigė rašytojas. – Suprantu, kad viskas brangsta, kad knygos –irgi ne išimtis, bet kiek jos dabar kainuoja, neįmanoma įpirkti."
J.Mačiukevičius ką tik išleido eilėraščių knygą vaikams. „Jos kaina –apie 15 litų, o knygynuose, sakė, netoli 20 litų kainuoja, –kalbėjo jis. –Brangu. Ne kiekviena šeima vaikui gali nupirkti. Juk kad ir kaip būtų, pirmiausia reikia turėti už ką nusipirkti pavalgyti."
O ir jis pats, nuėjęs į knygyną, ne vieną knygą norėtų nusipirkti, bet neišgali. „Man pramoginio skaitalo nereikia, o gera knyga kainuoja ir 70, ir 80 litų. Neįperku tokių", –apgailestavo rašytojas.
Jam neramu dėl vykdomos valstybės politikos visuomenės švietimo, kultūrinimo atžvilgiu. Mat knyga šiuo atveju –neišsemiami kultūros, dvasingumo lobynai. „Ne kartą girdėjau valstybės atstovų nuogąstavimus dėl energetikos, dujų, kitų materialių dalykų, bet neteko išgirsti, kad politikai susirūpintų dėl visuomenės kultūrinio nuosmukio, kuris iš dalies susijęs ir su knygos neprieinamumu, –kalbėjo jis. –Ir jaunoji karta akivaizdžiai tolinama nuo knygos, nuo kultūros. Mokykliniuose vadovėliuose ir mokymo programose knygos pateikimas turėtų būti šventesnis, kilmingesnis."
Antkainiai –iš lubų
Poetas ir muzikantas Domantas Razauskas pernai išleido poezijos knygą „Takas į tylą/Lietaus Kambarys".
„Tai netipinė knyga, nes ji –išskirtinio dizaino, parduodama kartu su kompaktine plokštele, –kalbėjo jis. –Tiražas –2000 egzempliorių. Honorarą iš leidyklos gavau “natūra" –knygomis. Taip pats pageidavau. Koncertuodamas pardavinėju savo knygas, džiaugiuosi, kad jos – populiarios. Ir knygynuose, kaip išsiaiškinau, jau baigiamos parduoti."
Tiesa, Domantą nustebino tai, kad jo knygų kaina įvairiuose knygynuose – skirtinga. “Jei skirtųsi keliais litais, nekreipčiau dėmesio, bet kai skirtumas 10 litų ar dar daugiau, negali to nepastebėti", –sakė jis.
Leidykloje D.Razausko 80 puslapių knyga parduodama už 25 litus, o, pavyzdžiui, kai kuriuose Kauno knygynuose, pats sakė matęs, jos kaina –32 ar net 38 litai.
„Nesuprantu, kodėl kainos šitaip skiriasi? –stebėjosi jis. –Toks vaizdas, kad knygynai iš akies antkainį užsideda. Ir kad tų antkainių dydžio niekas neriboja. Nemanau, kad tai teisinga. Juk prekybos centruose bulvių kainos beveik nesiskiria."
Pikčiausia, anot Domanto, kad knygų leidybos ir prekybos “virtuvėje" vykstančių procesų nesupranta pirkėjai. Jie esą įsivaizduoja, kad autorius savo kūrinį labai daug įkainoja, todėl ir knygų kaina tokia didelė.
Domantas Lietuvos knygynuose knygomis apsirūpina labai retai. Jis norimų leidinių dažniausiai ieško leidyklose arba užsisako internetu, tiesiai iš užsienio leidėjų. Tvirtina, kad taip daug pigiau. Be to, anot jo, kur kas įdomiau skaityti knygą originalo kalba, nes lietuviškasis vertimas ne visada būna pavykęs.
Užburtas ratas
Kaunietis knygų kolekcininkas Vidmantas Staniulis savo fonduose sukaupęs per 30 tūkstančių knygų. „Taip, knygos šiandien – beprotiškai brangios, –sutiko jis. –Ir neatrodo, kad kada nors atpigs."
Jis pažėrė aibę priežasčių, kodėl knygos brangsta ir galbūt dar brangs. „Visų pirma yra per didelės leidėjų ir platintojų maržos, tai yra jų antkainiai per dideli, –teigė V.Staniulis. –Ir, deja, niekas tų antkainių neriboja. Kiek nori, tiek leidėjai ir knygynai gali užsidėti. Rinkos ekonomikoje juk gyvename. Kita vertus, visiems reikia uždirbti. Beje, negirdėjau, kad iš knygų leidybos kas nors būtų smarkiai praturtėjęs."
Dar viena priežastis –knygos savikainą gerokai padidinantis vertėjų, redaktorių, stilistų, maketuotojų darbas. „Jei rašytojas kitąsyk gali sutikti atiduoti knygą leidyklai ir negaudamas jokio honoraro, nes nenori, kad jo kūrinys liktų gulėti kompiuteryje ar rankraštyje, tai redaktorius, stilistas ar vertėjas už dyką tikrai nedirbs", –teigė jis.
Kita, anot jo, svarbi problema –Lietuvos skaitytojų auditorija. Ji nėra didelė. Maža to, daug tautiečių, kurie noriai skaitydavo knygas, išvyksta gyventi į užsienį, emigruoja. Taigi skaitytojų ratas dar sumažėja.
„Knygos tiražas jei siekia 3000 egzempliorių –jau labai gerai, –sakė jis. –Bet dažniausiai tiražai būna daug mažesni. Bet ir tūkstantį knygų ne visada pavyksta parduoti."
Anksčiau, anot V.Staniulio, daugiau skaitė jaunimas, moksleiviai. Šiais laikais jų susidomėjimas knyga akivaizdžiai mąžta, nes yra įdomesnių užsiėmimų.
Ir dar vienas knygos kainai didžiulę įtaką darantis veiksnys, V.Staniulio teigimu, yra nuolat augančios knygų leidybos sąnaudos. Pradedant popieriaus, elektros, kuro brangimu ir baigiant milžiniškai padidintais mokesčiais. „Niekur nėra tokio didelio –net 9 procentų! –pridėtinės vertės mokesčio knygoms kaip Lietuvoje, –pabrėžė jis. –Daugiausia apsiribojama 2-3 procentais, o kai kuriose šalyse knygoms netaikomas joks mokestis!"
Norintiems knygas skaityti, bet neįstengiantiems jų nusipirkti V.Staniulis patartų naudotis bibliotekų paslaugomis, bet kartu pripažįsta, kad naujausiais leidiniais apsirūpinusios tik didžiausios šalies bibliotekos. „Rajonų bibliotekose –prasti popieriai, –atsiduso jis. –Leidiniai –pasenę, pasirinkimas –mažas. Mat šios bibliotekos priklauso savivaldybėms, o kuri savivaldybė leis pinigus knygoms, kai skendi didžiausiose skolose."
Šokas ir leidėjams
Lietuvos leidėjų asociacijos prezidentė Lolita Varanavičienė nė nebandė prieštarauti, kad knygos dėl aiškiai per didelės jų kainos prieinamos ne visiems skaitytojams. Ji ir pati, pamačiusi naujos knygos kainą, sakė kartais patirianti šoką.
„Iš tiesų knygos, palyginti su mūsų žmonių atlyginimais, yra per brangios, –teigė ji. –Bet leidėjai jas atpiginti kol kas neturi jokių galimybių."
Apie knygų leidybą smaugiančias problemas, anot L.Varanavičienės, ne kartą bandyta kalbėtis su valdžios atstovais, bet leidėjai liko neišgirsti.
„Vienintelė išeitis –bibliotekos, bet ir vėl bėda –jų fondams atnaujinti valstybė skiria per mažai pinigų", –apgailestavo L.Varanavičienė.
Bibliotekos –podukrų vietoje
Ramunė Musteikienė, Anykščių rajono Traupio bibliotekos vyr. bibliotekininkė:
„Gėda, bet tenka pripažinti, kad kaimų bibliotekos šiais laikais skaitytojams mažai ką gali pasiūlyti, –sakė ji. –Nes sukaupti knygų fondai –ir labai skurdūs, ir pasenę, susidėvėję, seniai nebeatnaujinami. Per metus knygoms įsigyti kaimo bibliotekai skiriama vos keli šimtai litų. Pernai, pavyzdžiui, biblioteka gavo 56 knygas už 672 litus."
Dažniausiai, anot R.Musteikienės, biblioteka gauna knygynuose ilgai užsigulėjusias, skaitytojų nepatraukusias, todėl nupigintas knygas. “Sulaukiame tų knygų, kurias per akcijas išpardavinėja, –šyptelėjo ji. –O jei atvirai –daug šlamšto, kurį, skaitytojų taip ir nesudominusį, po tam tikro laiko tenka nurašyti."
Tuo tarpu apie naujas išleistas grožinės literatūros knygas, enciklopedijas, vaikams skirtus populiarius pažintinius leidinius kaimo biblioteka esą gali tik svajoti. Per brangu.
Traupio ir aplinkinių kaimų gyventojai, anot bibliotekininkės, dar aktyviau skaitytų knygas, jei užsukę į biblioteką rastų, ko pageidauja.
„Žmonės išgirsta apie naują išleistą knygą ir iškart teiraujasi, ar nėra tokios bibliotekoje, –kalbėjo ji. –Labai nesmagiai pasijuntame, kai reikia atsakyti “ne". Tarsi mes pačios dėl to būtume kaltos... Bet stengiamės kiek įmanoma skaitytojų norus patenkinti –pageidaujamą knygą užsakome centrinėje bibliotekoje, vykstame jos parsivežti. Būna, kai parvežtą knygą perskaito ir 10, ir 20 skaitytojų. Iš rankų į rankas ji eina."
Antroji duona –neįperkama
Dalia TEIŠERSKYTĖ –Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto narė:
Iš tikrųjų knygos šiandien pardavinėjamos kosminėmis, begėdiškai didelėmis kainomis! Jų prekyba prilyginta benzino prekybai! Aš, net gaudama didelį atlyginimą, įstengiu per mėnesį nusipirkti ne daugiau kaip 2-3 geras knygas. Nors esu tikra knygų graužikė. O ką kalbėti apie dar neuždirbančius moksleivius, studentus.
Daugybė priežasčių, kodėl knygos tokios brangios. Pirmiausia, manau, tai susiję su leidyklų nelankstumu, su pernelyg dideliu jų noru kuo daugiau uždirbti. Leidžiama bet kas, svarbu gerai išreklamuoti. Žinau, kad kai kurios leidyklos gudrauja tik knygos viršelį pakeisdamos. Blizgantis, patrauklus apipavidalinimas, o koks turinys? Labai trūksta gerų knygų. Štai susipažinau su žymiausia rusų rašytoja, už geriausią knygą laimėjusia pirmąją vietą Rusijoje Lena Eltang –kokio masto asmenybė! Ji jau 20 metų gyvena Lietuvoje, o ką mes apie ją žinome? Leidyklos „kepa" Bridžitos Džouns ar panašaus pobūdžio knygas, o tikrai vertingas knygas leisti nėra noro. O juk gera knyga žmogų prikelia iš nebūties.
Galėtų geras knygas spausdinti kad ir plonais viršeliais, paprastesnio popieriaus –kad tik pigesnės būtų. Juk knygos nesinešioji kaip kryželio po kaklu pasikabinęs –perskaitai ir padedi į lentyną.
Knygynų antkainiai irgi beprotiškai dideli –vos ne pusę knygos kainos sudaro. Būtų pigesnės –daugiau parduotų, o ne kaip dabar –per mėnesį vos kelias.
Kita bėda –mokesčiai. Knyga turėtų būti antras po duonos produktas, kuris kultūringiems žmonėms tiesiog būtinas. Todėl ir jų leidybai reikėtų taikyti mokesčių lengvatas. Bet valstybinis požiūris į knygą tiesiog piktinantis: skaitymui skatinti, paskelbus Skaitymo metus, skirta vos 17 tūkstančių litų. O kažkokiam vamzdžiui nepagailėta 100 tūkstančių.
Aš jau seniai šaukiu iki užkimimo, kad nieko nėra baisiau už buką, nekultūringą, neskaitantį žmogų. Jį galima kaip nori stumdyti, juo manipuliuoti. Neskaitančios tautos laukia baisios pasekmės.
Virginija GRIGALIŪNIENĖ
