Baltijos valstybių uostuose per š. m. sausio–gegužės mėn. perkrauta 53,135 mln. tonų jūrinių krovinių – 6,0 proc. daugiau nei per praėjusių metų tą patį laikotarpį. 48,1 proc. viso krovinių srauto teko Latvijos, 28,3 proc. – Estijos, 23,6 proc. – Lietuvos uostams.
Klaipėdos uosto krova per š. m. sausio–gegužės mėn. išaugo 15,9 proc., iš viso per šį laikotarpį perkrauta 12,545 mln. t jūrinių krovinių. Be to, gegužės mėn. krova buvo didžiausia nuo metų pradžios – iš viso perkrauta 2,603 mln. t, t. y. 12,3 proc. daugiau nei per 2009 m. gegužės mėn.
Klaipėda ir toliau lenkia kaimyninius Rygos ir Ventspilio uostus – per š. m. sausio–gegužės mėn. pagal užimamą bendros krovos dalį Klaipėdos uosto krova viršijo minėtų uostų krovą. Klaipėdos uostas nusileido tik jungtiniam Talino uostui.
Auga ir plataus vartojimo prekių, pervežamų autotransporto priemonėmis bei konteineriais, krovos apimtys: per š. m. sausio–gegužės mėn. Klaipėdos uoste perkrauta 85 244 autotransporto vienetų, pervežamų ro-ro keltais – 28,8 proc. daugiau negu per atitinkamą praėjusių metų laikotarpį. Konteinerių per nagrinėtą laikotarpį perkautas kiekis sudarė 114801 TEU – 9,3 proc. daugiau nei per atitinkamą 2009 m. laikotarpį. Klaipėdos uostas lieka didžiausiu konteineriniu uostu tarp kitų Pabaltijo uostų. Be to, tiek ro-ro priemonių, tiek konteinerirų krovos rodikliai yra didžiausi nuo metų pradžios.
Tonažo atžvilgiu ro-ro bei konteinerizuotų krovinių apimčių augimo tempai yra dar didesni-ro-ro krovinių padidėjimas sudarė net 37,2 proc., konteinerizuotų krovinių – 32,3 proc.
