Klaipėdos uostas ketina plėstis jūroje ir sausumoje. Planuojama, jog šiaurinėje uosto dalyje atsirastų naujas giliavandenis uostas, o pietinėje – uosto infrastruktūra. Naujas teritorijas tikimasi spėti suformuoti Europos sąjungos lėšomis.
Europinių pinigų Lietuva gaus iki 2021-ųjų. Teritorijos uostui turėtų būti numatytos bendrajame jo plane, kuriam rengti direkcija paskelbė konkursą. Pagal šį planą būtų formuojami nauji žemės plotai išoriniam giliavandeniui uostui šiaurinėje dalyje ir infrastruktūra maždaug pusantro tūkstančio hektarų plote pietinėje uosto dalyje.
Giliavandenis uostas, galintis priimti 18-os metrų grimzlės „Baltmax“ tipo laivus, yra įtrauktas į 10-ties strategiškai svarbių projektų, kuriems reikia privataus kapitalo, sąrašą. 2011-aisiais suskaičiuota: jį pastatyti ant jūroje supiltos dirbtinės salos ties Melnrage kainuotų daugiau nei milijardą eurų. Tačiau pasirinktai vietai priešinasi aplinkosaugininkai ir gyventojai.
Uosto vadovo teigimu, parengti bendrąjį planą turėtų trukti apie porą metų. Per tą laiką uostas turėtų techninius projektus ir, tikimasi, suspėtų išorinėms teritorijoms panaudoti bendrijos finansinę paramą. Kol kas konkurencingumą Klaipėdos uostas didina dar puse metro gilindamas pagrindinį laivybos kanalą. Šie darbai turėtų būti baigti rudenį. Laivybos kanalas darbams pasibaigus sieks 15 metrų gylio, o iki 2021-jųjų jo gylis turi pasiekti 17-ka metrų.
