„Naujasis šiuolaikiškas keleivių ir krovinių terminalas sudarys palankias sąlygas plėtoti jūrų transporto paslaugas, skatinti turizmą. Tai ypač svarbu formuojant Lietuvos, kaip turistams patrauklios šalies, įvaizdį. Be to, Centrinio Klaipėdos terminalo įkūrimas aktualus visam transporto sektoriui, mat atsiranda dar viena intermodalinio pervežimo ašis uoste, automagistrale Klaipėda–Vilnius tiesiogiai sujungta su IXB koridoriumi“, – teigė susisiekimo ministras Rimantas Sinkevičius.
Vienu metu šiame terminale galės švartuotis net trys bet kurio tipo laivai: ro-ro, keleiviniai, ro-pax keltai ir kruiziniai laivai. Terminalas galės priimti apie pusę milijono keleivių, perkrauti 5 mln. tonų ro-ro krovinių.
„Jau dabar Klaipėdos uostas išsiskiria įspūdingu ro-ro krovinių srautu ir yra tokių krovinių lyderiu regione. Pastatytas Centrinis Klaipėdos terminalas uosto pajėgumą krauti tokio tipo krovinius išaugins dvigubai. Baltijos uostų kainos patrauklios užsienio turistams, o operatyvesnis ir modernesnis keleivių aptarnavimas Klaipėdai suteiks pranašumų konkuruojant su kitais regiono turizmo traukos centrais“, – sakė Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius Arvydas Vaitkus.
Centrinio Klaipėdos terminalo planavimo procesai pradėti 2006 metais, o nuo 2010 m. imtasi statybos darbų. Terminalas iškilo naudojant Uosto direkcijos lėšas, privataus sektoriaus investicijas (investuotojai – koncernas „Achemos grupė“ ir Klaipėdos jūrų krovinių kompanija „Bega“) ir Europos Sąjungos paramą. Skaičiuojama, kad bendra šio projekto vertė – apie 185 mln. litų. Įrengti naujojo keleivinių ir krovininių keltų terminalo infrastruktūrą Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijai kainavo apie 110 mln. litų, maždaug pusę sumos skyrė ES – panaudota 57 mln. litų Sanglaudos fondo lėšų.
Keleivinės laivybos forumo ir Centrinio Klaipėdos atidarymo programa:
