Iki metų pabaigos būsto kainos šalyje vidutiniškai gali išaugti iki 40 proc. O uostamiestyje - dar daugiau. Kai kurie butai Klaipėdos centre per pusmetį pabrango apie 60 proc, pirmadienį rašo dienraštis „Klaipėda“.
Nerealūs pinigai
Klaipėdoje Ryšininkų gatvėje - netoli prekybos centro „Avitela“ - blokiniame dešimtaukštyje trijų kambarių su holu 79 kvadratinių metrų ploto butas pernai lapkritį kainavo apie 300 tūkst. litų.
Šiemet gegužę už tokį pat butą šiame name jau prašoma 474 tūkst. litų.
„474 tūkstančiai litų - nereali kaina, už kurią šio buto niekas nepirks. Už tokią kainą galima nusipirkti naujos statybos butą. Nors šiame rajone visada kainos buvo aukštesnės, nes pasiūla čia mažesnė,“ - sakė nekilnojamojo turto bendrovės „Vakarų renta“ direktorė Jurgita Stabrauskienė.
Ir iš tikro netrukus internete pasirodė mažesnė šio buto kaina - 460 tūkst. litų.
Pasak J.Stabrauskienės, nuo metų pradžios iki gegužės mėnesio butai pietinėje Klaipėdos dalyje pabrango: dviejų kambarių - nuo 240 tūkst. Lt iki 275 tūkst. Lt. Trijų kambarių - nuo 265 tūkst. Lt iki 320 tūkst. Lt.
„Penkių aukštų namuose butai brangesni. Devynaukščiuose namuose butai apie 10 tūkstančių litų pigesni“, - sakė direktorė.
Anot jos, truputėlį brangesni yra 2-3 jų kambarių butai su holais pietinės miesto dalies pabaigoje, nes ten naujesni namai.
„Šiaurinėje miesto dalyje dviejų kambarių butai nuo metų pradžios pabrango nuo 220 tūkstančių litų iki 260 tūkstančių litų. Miško kvartale - nuo 300 tūkstančių litų iki 350 tūkstančių litų. Šioje vietoje butai visada buvo ir yra brangesni, nes naujesni“, - teigė J.Stabrauskienė.
Ji sakė, kad naujos statybos butų kainos per penkis šių metų mėnesius išaugo trečdaliu - nuo 4500 Lt iki 6000 Lt už kvadratinį metrą buto ploto.
Direktorės teigimu, naujos statybos būstas dar brangs, nes jo paklausa didelė ir brangsta statybinės medžiagos.
Naujų butų trūksta
„Jei trijų pirmųjų šių metų mėnesių tendencijos nesikeis, tai būstas šalyje gali iki 2007-ųjų pabaigos vidutiniškai brangti iki 40 proc. O prognozė buvo 10-15 procentų“, - sakė „DnB NORD“ banko prezidento patarėjas Vadimas Titarenka.
Anot jo, Klaipėdoje naujos statybos butai jau brangesni nei Vilniuje. Kainos uostamiestyje didėja sparčiau, nes sostinėje yra didesnė būsto pasiūla.
Pasak bendrovės „Eika“ rinkos analitiko Mato Macijausko, Klaipėdoje pigesni naujos statybos butai jau išpirkti. Todėl uostamiestyje ekonominės ir vidutinės klasės naujo būsto kainos didesnės nei Vilniuje.
„Vidutinės klasės naujos statybos vienas kvadratinis metras buto ploto Vilniuje vidutiniškai kainuoja 6540 litų, o Klaipėdoje - 6630 litų. Ekonominės klasės naujos statybos butų vidutinė kvadratinio metro ploto kaina sostinėje - 5295 litai, o uostamiestyje - 5650 litų“, - sakė M.Macijauskas.
Tačiau, anot jo, prestižinės klasės naujos statybos butų kainos Vilniuje daug didesnės. Vienas kvadratinis metras prestižinio buto ploto sostinėje vidutiniškai kainuoja 12 tūkst. litų, o Klaipėdoje - 8350 litų.
Kainų varžytuvės
„Kadangi šalyje nebuvo įvestas žadėtas euras, pernai naujos statybos butų buvo perkama mažiau, o kainos nesikeitė. Pernai rudenį naujos statybos butų rinka atsigavo“, - sakė M.Macijauskas.
Anot jo, 2006-aisiais, po vasaros sezono - laikotarpio, kai mažiausiai investuojama, žmonės nustojo laukti nekilnojamojo turto kainų kritimo ir nebeatidėliojo savo planų įsigyti būstą.
„Atsigavus rinkai, kainos Vilniuje, palyginti su Klaipėda, augo ne taip sparčiai, nes sostinėje buvo patenkinama paklausa. Vilniuje naujos statybos butų kainos buvo padidėjusios anksčiau ir buvo daug aukštesnės nei uostamiestyje“, - teigė M.Macijauskas.
Rinkai atsigavus, jo teigimu, Klaipėdoje pasiūla nesugebėjo patenkinti paklausos. Būsto pardavėjai ėmė naudotis proga - pradėjo kelti kainas.
Būstas dar brangs
Nekilnojamojo turto kainos auga dar ir todėl, kad brangsta pagrindinės statybos medžiagos.
Pasak banko prezidento patarėjo V.Titarenkos, medžiagos gali dar pabrangti dėl biurokratinių ir politinių sprendimų.
„Bendrovei „Akmenės cementas“ ketinama sumažinti anglies dvideginio emisijų kvotas. Įmonė privalės mažiau teršti aplinką, todėl mažės gamyba. Cemento ir taip jau trūksta. Jo įvežama iš užsienio. Todėl gali vėl pabrangti cementas“, - prognozavo V.Titarenka.
Anglies dvideginis - cheminis junginys, kuris labiausiai kelia šiltnamio efektą.
Pasak V.Titarenkos, Rusija ruošiasi didinti medienos eksporto muitus, todėl brangs mediena.
„Nors statybininkai turi potencialą - gerus pelnus, tačiau brangstančios statybinės medžiagos padidins būsto kainas“, - sakė banko prezidento patarėjas.
Anot jo, pernai naujas būstas brango, nes sparčiai didėjo statybų firmų darbo užmokestis. Dabar atlyginimai šiame sektoriuje nedaug skiriasi nuo užsienio valstybių, todėl neturėtų smarkiai didėti.
Bankai nerizikuoja
Netolimoje ateityje vis didesnę paklausą turės individualūs namai.
„Apklausos rodo, kad 80 proc. šalies gyventojų nori individualaus būsto. Matyt, tai yra tautos tradicija“, - svarstė banko prezidento patarėjas V.Titarenka.
Pasak jo, šalies gyventojų pajamos didėja vis sparčiau. Pernai realus darbo užmokestis padidėjo 20 proc.
„Didėjant žmonių pajamoms, bankai neturi problemų, kad bus negrąžinamos paskolos ir palūkanos. Nors jos šiek tiek padidėjo“, - teigė banko prezidento patarėjas.
Pastarąjį kartą Europos centrinis bankas palūkanų normą keitė kovo mėnesį. Tą kartą ji padidėjo ketvirčiu procento - nuo 3,5 proc. iki 3,75 proc.
Tačiau dauguma analitikų mano, jog bankas šias normas dėl infliacijos dar pakels jau birželį. Tokio žingsnio tikimasi ir po to, kai Europos centrinis bankas paskelbė, jog per šešerius metus planuoja palūkanų normas pakelti iki 5,5 proc.
