Paaiškėjus būsimos Klaipėdos universalios sporto arenos projektuotojui, intrigos dėl šio objekto persimetė į kitą lygmenį. Šiuo metu aršiausiai užkulisinė kova verda dėl to, kas taps arenos operatoriumi ir kokiomis sąlygomis jis ją valdys.
„Respublikos“ duomenimis, į arenos operatorius kol kas rimčiausiai yra nusitaikę keturi pretendentai - viena didžiausių Lietuvoje pramogų verslo įmonių grupė „Nesė Group“, sostinės „Siemens“ areną valdanti „Rubicon group“ bendrovė „Universali arena“, Šiaulių areną valdanti bendrovė „Pramuštgalvis“ ir Rygos arenos operatorius.
Taip pat kalbama ir apie mistinį kandidatą iš Vokietijos, kuris neva arena labai domėjosi per jos pristatymą tarptautinėje Kanų nekilnojamojo turto parodoje.
Kad kova bus aštri, galima spėti iš to, kad jau prasidėjo paruošiamieji darbai. Taip vieša paslaptimi tapo informacija, kad į koncesijos sutarties darbo grupę įsiprašė ir labai aktyviai joje darbavosi Klaipėdos miesto tarybos narys Rolandas Bražinskas.
Jo anketoje pagrindine darboviete įvardijama įmonių grupė „Nesė“, o pareigos - rinkodaros skyriaus vadovas. Visuomeninė veikla - VšĮ „Klaipėdos kultūros ir turizmo projektai“ direktorius bei vienas iš steigėjų. Šios įmonės steigėjas yra ir „Nesė Group“ savininkas Kazys Paulikas.
Interesų deklaracijoje R.Bražinskas nurodo, kad pajamas gauna ne tik iš šių įmonių, bet ir iš UAB „Sėkmės tiltas“, kuri taip pat priklauso „Nesė Group“.
„Respublika“ R.Bražinsko tiesiai paklausė, ar šis nebijo, kad bus apkaltintas viešųjų ir privačių interesų supainiojimu.
„O kas bus, jei „Nesė“ konkurse nedalyvaus? Kiek aš žinau, taip greičiausiai ir nutiks. Be to, ši informacija yra pasenusi, nes nuo praėjusių metų kovo aš „Nesėje“ nebedirbu“, - tvirtino uostamiesčio tarybos narys.
R.Bražinskas neslėpė, kad į darbo grupę pateko savo iniciatyva, nes šis projektas jam labai įdomus.
„Iš visų tarybos narių aš turiu daugiausiai patirties pramogų versle, tad manau, kad galiu būti naudingas miestui. Be to, nenoriu, kad pasikartotų „Siemens“ scenarijus“, - sakė R.Bražinskas.
Paprašytas plačiau pakomentuoti, politikas tai padaryti atsisakė, nes yra įsipareigoję neatskleisti informacijos apie koncesijos konkursą.
„Respublikos“ duomenimis, būsimą arenos operatorių labiausiai gali vilioti ne tiek pati arena, kiek jai priskirtas 10,87 hektaro žemės sklypas, esantis labai patraukliojo uostamiesčio vietoje. Pati arena užims 7,9 ha, likusiame plote numatyti komerciniai ir socialinio būsto pastatai.
Kaip rodo praktika, žemę atidavus operatoriui, miesto biudžeto nepasieks pajamos, kurios būtų gautos pardavus žemę, ant kurios atsiras gyvenamieji namai.
Tokių įtarimų kelia faktas, kad pačioje Klaipėdos arenoje yra labai mažai erdvių, kurias galima pritaikyti verslui.
„Respublikos“ duomenimis, baiminantis, kad taip neatsitiktų, koncesijos sutartyje numatyta, jog arenai bus priskirta tik tiek žemės, kiek reikia jos funkcijoms vykdyti ir veiklai užtikrinti.
Ar ši sąlyga išliks, negalima garantuoti. Koncesijos sutartį svarstysiantys tarybos nariai turi teisę teikti savo pasiūlymus ir ją koreguoti.
