Valstybinė lošimų priežiūros komisija vakar leido uostamiestyje atidaryti naują lažybų punktą bei naują lošimų automatų saloną, tačiau kai kurie šio verslo atstovai optimizmu nespinduliuoja.
Bendrovė „Orakulas“ dar vieną lažybų punktą atidarys prekybos ir paslaugų centre BIG2, o UAB „Unigames“ antrasis lošimų automatų salonas Klaipėdoje duris atvers Minijos g. 129-ajame name.
Pasak „Unigames“ bendrasavininkio ir direktoriaus Audingo Matulevičiaus, lošimų saloną numatoma atidaryti vasario 3-iąją. Apie 100 kv. m ploto patalpose veiks 16 B kategorijos (riboto išlošimo) automatų.
„Iki šiol Klaipėdoje veikė mūsų 14 lošimų automatų salonas Žardininkų prekybos ir paslaugų centre. Į naująjį saloną investavome apie 350 tūkstančių litų. Apie tolesnės plėtros Klaipėdoje perspektyvas sunku ką pasakyti, nes uostamiesčio valdžia pasižymi specifiniu požiūriu - plėtoti lošimų verslą čia kur kas sunkiau nei kituose šalies miestuose“, - sakė A. Matulevičius.
Anot jo, „Unigames“ yra lietuviško ir ispaniško kapitalo įmonė. Klaipėdoje atidaroma įstaiga bus jau 25-asis šios lošimų bendrovės salonas. Netrukus analogiškus salonus numatoma atidaryti Panevėžyje ir Visagine.
UAB „Orakulas“ generalinis direktorius Andrius Ališauskas sakė, jog naujojo lažybų punkto nebūtų galima laikyti plėtra.
„Tai tiesiog mūsų sutartiniai įsipareigojimai, prisiimti prieš pusmetį, prieš atidarant BIG2. Jei reikėtų sprendimą priimti šiandien, jis, ko gero, jau būtų kitoks. Plėtros nebeplanuojame ne tik Klaipėdoje, bet ir visoje Lietuvoje. Prastesniais lūkesčiais gali „pasigirti“ net tik mūsų klientai, bet ir visi šalies gyventojai. Todėl esant tokiai neapibrėžtai situacijai susilaikysime nuo bet kokiu radikalių žingsnių“, - sakė A. Ališkauskas.
Anot jo, vidutiniškai vieno lažybų punkto atidarymui reikia apie 50 tūkst. litų. Iki šiol „Orakulas“ turėjo 5 lažybų punktus uostamiestyje, o Lietuvoje - 46.
Valstybinės lošimų priežiūros komisijos duomenimis, Klaipėdoje iki šiol veikė 5 lošimo namai, 10 B kategorijos lošimų automatų salonų ir 11 lažybų punktų.
Skundžiasi mokesčiais
Lietuvos lošimo operatorių asociacija (LLOA) vakar išplatino pranešimą, kuriame tvirtina, jog reaguodami į krentančias pajamas ir padidėjusius rinkliavos mokesčius asociacijos nariai jau atsisakė 35 lošimo stalų ir 149 A kategorijos lošimų automatų, o kai kurie verslininkai prakalbo ir apie visišką veiklos stabdymą.
Skaičiuojama, kad nuo sausio ženkliai padidinus rinkliavas už lošimo namuose naudojamus įrenginius biudžetas neteko apie 300 tūkst. litų mėnesinių pajamų, tačiau ilgainiui ši suma gali išaugti iki 12,6 mln. litų per metus.
„Žinių apie artimiausiu metu planuojamą įrenginių lošimo namuose skaičiaus mažinamą sulaukiame iš visų asociacijai priklausančių lošimo namų savininkų. Skaičiuojama, jog netrukus gali būti atsisakyta dar apie 84 lošimo stalų ir 910 A kategorijos automatų, o tai įplaukas į valstybės biudžetą sumažintų dar apie milijonu litų per mėnesį“, - pranešime cituojamas laikinai LLOA prezidento pareigas einantis Saulius Petravičius.
Pasak jo, esant dabartinei ekonominei situacijai, valdžiai derėjo palikti bent jau iki šiol galiojusius lošimo įrenginių tarifus ir sušvelninti bene griežčiausius visoje Europos Sąjungoje lošimo namų veiklos ribojimus, kurie yra taikomi išskirtinai tik lošimų namų veiklai, bet ne, pavyzdžiui, B kategorijos automatų salonams.
S. Petravičiaus teigimu, lošimo namų lankytojai turės mažesnes pasirinkimo galimybes ir dalis jų gali pradėti rinktis nelegalius kazino arba paslaugas kaimyninėse šalyse, tad valstybė neteks dar daugiau pajamų.
Martynas Vainorius
