Vakar parlamentarai pradėjo svarstyti kitų metų valstybės biudžetą, kuris sulaukė aršios opozicijos kritikos ir dėl nepagrįstai padidintų pajamų planų, ir dėl abejotinų išlaidų ne pirmo svarbumo projektams. Vyriausybei duota laiko iki gruodžio 7–osios biudžeto projektą patobulinti.
Kontrabandininkus – į purvą
Opozicijos atstovai biudžetą kritikavo pirmiausia dėl pernelyg optimistinio pajamų surinkimo plano.
„Pajamų optimistinės prognozės nustelbia net išlaidų dalį", – stebėjosi Seimo Darbo partijos frakcijos seniūnas Vytautas Gapšys. Anot jo, 2 mlrd. litų papildomų pajamų, kurias ketinama gauti iš šešėlinės ekonomikos ir iš realaus ūkio augimo, turi būti pagrįstos realiais skaičiais ir įstatymų projektais, o ne „nukabintos nuo lubų".
Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Kęstutis Glaveckas, priešingai, tvirtino, kad bent milijardą litų iš šešėlio, kuriame sukasi net apie 7 milijardai, ištraukti galima.
K.Glavecką entuziastingai palaikė jo pavaduotojas konservatorius Vitas Matuzas: “Mes visus kontrabandininkus guldysime veidais į purvą, o jų stogus teisėsaugininkai nukrapštys".
„Tvarkos ir teisingumo" partijos frakcijos atstovas Valentinas Mazuronis valdančiuosius pliekė už ketinimus išlaidauti tose srityse, kur, pasak jo, to nereikia daryti.
„Pradėkime nuo žymiųjų Valdovų rūmų – 16 mln. litų, ilgalaikio turto įsigijimas – 8 mln. litų, – vardijo V.Mazuronis. – O išlaidavimo simbolis – premjero rezidencija – 600 tūkst. litų".
K. Glavecko teigimu, susumavus visus pasiūlymus atimti pinigus iš Valdovų rūmų, juos reikėtų iškasti ir į duobę užkasti. Tačiau, nepaisant to, jo vadovaujamas komitetas lėšas skandalingiesiems Valdovų rūmams siūlo skirti.
Dosnumas – ne varguoliams
Valdantiesiems buvo priekaištaujama, kad biudžete nenumatytas nusavintų žmonių pensijų kompensavimas.
Premjeras Andrius Kubilius šiuos priekaištus atrėmė savo mėgstama fraze, kad Lietuva ir toliau privalo taupyti.
„Nežaiskime su ugnimi. Nors ir ekonomikoje yra pozityvių požymių, atsigauna eksportas, bendros tendencijos yra neblogos, turime matyti giliau, – ragino premjeras ir savo poziciją grindė į ES pagalbos besikreipusios Airijos pavyzdžiu. – Tai reiškia, kad galvoti apie tai, kad jau ryt ar poryt gyvenimas bus nuostabus, būtų klaidinga. Norėtųsi būti dosnesniems, tačiau tenka atsiprašyti ir likti negailestingiems dėl to, kad negalime sau leisti kokio nors atsipalaidavimo. Nėra pinigų dosnumui ir gerumui".
Tačiau A.Kubilius užsimerkia, kai didesnė biudžeto pyrago riekė dosniau atriekiama įvairių ministerijų darbuotojų atlyginimų fondams. Mat valdininkai, gaudami mažesnes algas, išgyventi negali, o pensininkai, kuriems nukarpytos pensijos, neturi trečios išeities – tik gyventi arba mirti. Pastaruoju atveju valstybė galėtų sutaupyti daugiau.
Krepšinis svarbiau nei baldai
Biudžeto projektui svarstyti pagrindiniu paskirtas Seimo Biudžeto ir finansų komitetas pasiūlė Vyriausybei kitų metų biudžeto išlaidas didinti kiek daugiau nei 30 mln. litų. Iš jų 26 mln. raginama skirti pasirengimui 2011 m. Europos vyrų krepšinio čempionatui. Už 20 mln. būtų įrengta automobilių aikštelė šalia Kauno arenos, 6 mln. litų skirta baigti daugiafunkcinio sporto komplekso Prienuose, kur vyks krepšininkų treniruotės, statybai.
Planuojamas pajamas Vyriausybei siūloma didinti iš valstybės valdomų įmonių mokamų pelno mokesčio ir dividendų – apie 300 mln. litų. Maždaug tiek pat, komiteto nuomone, būtų galima gauti ir iš valstybinio turto privatizavimo. Tai pat valstybės įstaigoms siūloma taupyti kitąmet apsieinant be naujų kompiuterių, baldų ir automobilių.
– Daugiau nei 41 proc. biudžeto pajamų kitąmet planuojama surinkti iš pridėtinės vertės mokesčio (PVM). Ar tai realu? – klausė “Respublika" Seimo opozicijos lyderio, buvusio finansų ministro Algirdo Butkevičiaus.
– Vartojimo lygis Lietuvoje prasčiausias iš visų ES šalių. Įvertinus, kad darbo užmokestis didės nedaug ir kad mokesčių mokėtojų – fizinių asmenų – skaičius sumažėjo, tikėtina, kad PVM gali padidėti tik legalizuojant šešėlinius pinigus. Tokie pinigai iš dalies realizuojami perkant prekes, paslaugas. Toks valdančiųjų metodas – traukti iš šešėlio ne pačią ekonomiką, o ten uždirbtus grynuosius.
– Kas gresia Lietuvai esant tokiam optimistiniam biudžetui?
– Manau, kad jis bus koreguojamas jau balandį, po pirmojo ketvirčio.
– Į minusą?
– Žinoma. Ko tikėtis, kai išlaidos didėja, o pajamos mažėja? Juk šiemet savivaldybių pinigai socialinėms išmokoms išseko likus 2 mėn. iki metų pabaigos. Pavyzdžiui, Utenos savivaldybė 2008 metais socialiai remtiniems žmonėms išmokėjo apie 320 tūkst., o šįmet – jau per 4 mln. litų.
– O jei išlaidų karpymo nepakaks, reikės daugiau skolintis?
– Tai tikra tragedija, nes mes netrukus visas papildomai gautas pajamas turėsime skirti skolos aptarnavimo išlaidų augimui padengti.
– Ką siūlytumėte, kad to išvengtume?
– Geresnį ekonomikos skatinimą, vidaus kreditavimą, dalį valstybės skolos naudojant ūkio subjektams, kuriems reikalinga parama didinant apyvartines lėšas. Reikia padėti verslui, kad jis galėtų išlikti ir išsaugoti darbo vietas žmonėms. Priešingu atveju nedarbas ir socialinių išmokų poreikis dar labiau padidės.
