VšĮ „Užstato sistemos administratoriaus“ (USAD) generalinis direktorius Gintaras Varnas pasakoja, kad pirmais metais buvo norima surinkti 50 proc., o 90 proc. pakuočių surinkti 2020 m., tačiau jau šiemet surinkta 92 proc. pakuočių.
„Šie rezultatai garsina ir Lietuvą, nes iš daugelio Europos šalių važiuoja, domisi mūsų patirtimis. Prasideda banga, kad šalys svarsto ir priima sprendimus. Svarsto Škotija, Lenkija, Anglija, Prancūzija, Baltarusija jau kaip ir priėmė sprendimą.
Pirmais mėnesiais surinkimai buvo neįspūdingi, gal milijonas, bet po pusmečio nusistovėjo ir pasiekė piką ties 80–95 proc. riba. Tai per pirmus metus iš viso surinkta 415 mln. vienetų.
Tokius rezultatus Skandinavijos šalys ar Estija pasiekė po eilės metų, o štai mes 2017 m. surinkome 92 proc., 535 mln. vienetų pakuočių. Kiekvieną parą surenkama apie 45 mln. buteliukų“, – pristatė rezultatus G. Varnas.
Kiekvieną dieną yra surenkama apie 60 tonų pakuočių.
Keičiasi tarifai gamintojams ir importuotojams, o vartotojams?
Konferencijos metu nurodoma, kad pirmieji tarifai gėrimų gamintojams bei importuotojams buvo paskaičiuoti darant prielaidas – nebuvo galima paskaičiuoti, nei kiek darbo jėgos reikės, nei kokie kiekiai bus surenkami. Sistemai įsibėgėjus buvo priimtas sprendimas atlikti auditą, siekiant įvertinti pardavėjų faktiškai naudojamus išteklius ir patiriamas sąnaudas: kiek kainuoja elektra, darbo laikas, patalpų plotas ir pan. Jį atliko „Ernst & Young Baltic“. Auditas parodė, kad sistemos efektyvumas nuo jos veiklos pradžios augo, o nuosekliai augant surenkamos taros kiekiui, mažėjo vienam taros vienetui tenkantys fiksuoti surinkimo kaštai.
Sukurta metodika toliau leis be auditorių įsikišimo ir įvedus į modelį pasikeitusį daro užmokestį, ar elektros kainą, ar surenkamą kiekį peržiūrėti tarifus. Iš to neturi būti daromas pelnas, modelis suskaičiuoja plikas sąnaudas. Jie neturi nei pradirbti, nei uždirbti.
Tarifai skiriami į dvi grupes: ar tara surenkama taromatais, ar tara surenkama rankomis. Pavyzdžiui, daugkartinių butelių tarifai didžiausi, nes reikia išrinkti viską rankomis, daug butelių rūšių, o taipogi sandėliavimas – dėžės užima daugiau vietos.
Iki šiol visi tarifai buvo vienodi, nepriklausomai nuo rūšies taros. Bet ir kitose šalyse tai yra. Pavyzdžiui, taromate stovi du maišai, vienas – PET buteliukams, kitas – aliuminiui. Į pastarąjį tūkstantis telpa skardinių, o į kitą – tris kartus mažiau. Tai yra skirtingi resursų poreikiai ir logiška diferencijuoti juos.
Taip pat, atsižvelgiant į užstato sistemos efektyvumą ir įvertinus jos kaštus, USAD valdyba patvirtino naujus tarifus už pakuočių sutvarkymą visiems gėrimų gamintojams ir importuotojams. Vidutiniai tarifai gamintojams kitąmet mažės 3 proc., o USAD pajamos iš jų subsidijų sumažės 7 proc., lyginant su šiais metais.
Gamintojai ir importuotojai už aliuminio skardines vietoje šiuo metu taikomo 1,5 centų už vienetą tarifo nuo kitų metų mokės 1,1 ct/vnt., už geležines skardines – nebe 3 ct/vnt., o 2,9 ct/vnt. Plastikinėms pakuotėms (PET) taikomas tarifas liks nepakitęs, 3 ct/vnt., o vienkartiniai stikliniai buteliai bus apmokestinami nebe 2,5 ct/vnt. tarifu, bet 4 ct/vnt. tarifu.
„Tai susiję su apskaičiuotais ženkliais stiklinių pakuočių kaštais, bet tokių taros dalis sudaro apie 5 proc.“, – prideda G. Varnas.
Tačiau nors tarifai mažėja, pačių prekių kaina mažėti neturėtų. Išskyrus vienus gėrimus, kurie pilstomi į daugkartinio panaudojimo butelius. Šie gali ir brangti. Tiksliau, kalbama apie alaus bei giros butelius.
„Neturėtų keistis vartotojams kainos, išskyrus pakartotinio panaudojimo butelius, kurie tikrai brangsta beveik vienu centu. Kaip gildijos vadovas a6 negaliu skelbti apie kainodarą, čia priklauso nuo konkrečių gamintojų ir pardavėjų, jų derybų klausimas. Gal kiti gamintojai savo pelno sąskaita mokės didesnį tarifą, gal jei gamintojai kainą pakels, prekybininkai nekels“ – tikina Lietuvos aludarių gildijos prezidentas Saulius Galadauskas.
S. Galadauskas tikina, kad tarifų esmė ta, jog tarifai pagal pakuočių rūšis nustatomi visiems pagal vienodas sąlygas – nesvarbu gamintojo dydis, geografinė vieta. Nors šių metų pavasarį buvo prasidėję ginčai, kad smulkiosios įmonės jaučiasi nuskriaustos taikomais tarifais, mat jie pritaikyti tik didiesiems gamintojams.
„Manome, kad tai neetiškas verslo elgesys pasižiūrėjus kokios įmonės tai daro, kai kiti privalo finansuoti tiek didieji, tiek mažieji jų finansinius srautus. Žinome, kad teisybė mūsų pusėje. Teisminiu keliu jie kartais atideda mokėjimą, o vėliau pripažinus, kad reikia sumokėti, jie turi daugiau laiko“, – sako Lietuvos prekybos įmonių asociacijos vykdantysis direktorius Laurynas Vilimas.
G. Varnas prideda, kad kaimo parduotuvėms yra priimtas palengvinimas renkant tarą – mažesnės nei 60 kv. metrų bus atleistos nuo šios pareigos.
Be to, Seime buvo pasigirdę siūlymų į užstato sistemą įtraukti dagiau pakuočių rūšių. Pasak G. Varno, techninės galimybės tai leidžia, tačiau reiktų įvertinti, kaip tai atsilieptų vartotojams kainų prasme, gamintojams, prekybininkams, visai konteinerinei sistemai.
Kitų metų tikslai – ambicingi
G. Varnas nurodo, kad apie 51 proc. visų pakuočių dalyvaujančių sudaro alaus pakuotės, vaisvandeniai – 21 proc., vanduo – 20 proc., likę – silpnieji alkoholiniai gėrimai, energetiniai gėrimai, sultys. Alaus pakuočių surinkimas yra didesnis nei vidutinis ir siekia 96 proc.
Vertinant užstato sistemoje dalyvaujančių pakuočių rūšis, didžioji dalis jų yra pagamintos iš plastiko (60 proc.) ir aliuminio (34 proc.), likę 6 proc. tenka stiklinėms ir plieninėms pakuotėms.
Surinktos ir supakuotos pakuotės pasiekia USAD Skaičiavimo centrą, kuriame antrinės žaliavos paruošiamos pardavimui.
„Mūsų surinktos antrinės žaliavos yra labai švarios, neužterštos kitais priedais ir atliekomis, priešingai nei rūšiuojamų atliekų konteineriuose. Be to, mes vienoje vietoje konsoliduojame didelį pakuočių kiekį. Todėl kasmet mūsų skelbiami viešieji konkursai sulaukia didžiausių Europoje perdirbėjų dėmesio, o mes už antrines žaliavas gauname geriausias kainas Lietuvoje“, – sako G. Varnas.
G. Varnas skaičiuoja, kad kitų metų pajamas surinks pardavus antrines žaliavas apie 6,5 mln. eurų, 55 proc. (13,229 mln. Eur) didžiąją dalį subsidijuos gamintojai minėtų tarifų būdu, 15 proc. (apie 4 mln. Eur) – negrąžintas užstatas. Surinkimo išlaidos sieks apie 16 mln. eurų, logistikos sąnaudos apie 3 mln. eurų, kitos veiklos, nusidėvėjimo sąnaudos, darbo užmokesčiai apie 3,6 mln. eurų.
Ateinančiais metais USAD ketina surinkti per 93 proc. į rinką išleistų vienkartinių užstatinių pakuočių. Dėl to, kad jau pasiektas brandus lygis, manoma,kad reikšmingų pokyčių tarifuose ateietyje nebebus.
USAD yra pelno nesiekianti viešoji įstaiga, kurios tikslas – vykdyti užstato sistemos administratoriaus funkcijas, užtikrinant sistemos skaidrumą ir efektyvumą. USAD steigėjai yra Lietuvos aludarių gildija, Lietuvos prekybos įmonių asociacija ir Lietuvos natūralaus mineralinio vandens gamintojų asociacija.
