Ekonomistai prognozuoja euro kurso mažėjimą 2009-aisiais, pranešė „Wall Street Journal“.
Ekspertų teigimu, euro kurso mažėjimas ekonominės krizės sąlygomis gali palankiai atsiliepti ekonominei situacijai, tuo tarpu dabartinis euro brangimas krizės padarinius tik sunkina, o tai savo ruožtu veda prie politinių euro zonos valstybių nesutarimų dėl kovos būdų su krizės padariniais.
Vis dėl to šių nesutarimų fone dėmesys eurui turėtų kristi, o tai, analitikų nuomone, turėtų atvesti prie euro devalvacijos. Investuotojai puikiai žino euro zonos vidinius prieštaravimus sprendžiant ekonomines problemas. Tą rodo premijos, kurių reikalauja rinkos dalyviai už skolinių įsipareigojimų įsigijimą iš mažiau klestinčių euro zonos šalių. Italijos, Portugalijos ir Graikijos skolinių įsipareigojimų pelningumas tik 1 proc. viršija skolinių įsipareigojimų normą, o tai yra pats prasčiausias rodiklis nuo to laiko, kai buvo įvestas euras.
Ekonomistų teigimu, tai liudija, kad investuotojai tiki galimybe, jog euro zonos narės gali paskelbti defoltą ar net pasitraukti iš euro zonos.
Tokia perspektyva šiuo metu galbūt atrodo ir nereali, tačiau jau dabar pastebimas didelis skirtumas tarp atskirų euro zonos valstybinių finansų. Pavyzdžiui, valstybinė Vokietijos skola sudaro 65 proc. jos bendrojo vidaus produkto (BVP), o 2009 m. biudžeto deficitas, anot prognozių, bus 0,5 proc.
Tuo tarpu Italijos valstybinė skola sudaro 104 proc. BVP, o prognozuojamas biudžeto deficitas - 3 proc. O tai pažeidžia Europos Sąjungos taisykles, pagal kurias šalių narių maksimali skola neturi viršyti 60 proc. BVP, o metinis biudžeto deficitas turi būti mažesnis nei 3 proc.
Euro zonos šalys, turinčios mažiau išvystytą ekonomiką, gali pasiskolinti dar didesnes pinigų sumas, kad išvengtų dar didesnio nuosmukio, kurį iš dalies gilina ir stiprus euras. Jeigu įvertintume perkamąją galią, tai, ekspertų nuomone, euras, palyginti su doleriu, yra bent 20 procentų pervertintas. Tai sukelia sunkumų tokioms šalims kaip Airija ir Ispanija, kurios stengiasi atkurti savo konkurencingumą, kai krizė sužlugdė nekilnojamojo turto rinką.
