Kuomet Kipro parlamentas atšaukė TVF ir ES 10 mlrd. eurų gelbėjimo planą Kiprui, dėl kurio šalies bankų indėlininkai būtų turėję paaukoti 5,8 mlrd. eurų, finansinė krizė įžengė į naują etapą. Jei Nikosija nesugalvos alternatyvaus būdo paskirstyti lėšas arba ES ir TVF nesušvelnins gelbėjimo sąlygų, šalies bankų sistema negaus pigių paskolų iš centrinio banko, kuris mėnesius leido bankams gyvuoti. Be šio finansavimo Kipro laukia bankų griūties ir pasitraukimo iš euro zonos perspektyva.
Leidinys „The Financial Times“ aprašo kelis galimus scenarijus.
Rusija atskuba į pagalbą
Kipro finansų ministras Michaelis Sarris Maskvoje jau kreipėsi dėl pagalbos. Rusai nebuvo ypač suinteresuoti skirti pinigų pagalbai net buvusio Kipro prezidento Demetriso Christofiaso kadencijos metu, kai administracija buvo labiau prorusiška nei šioji. Motyvas yra paprastas: paskola prisidėtų prie Kipro nacionalinės skolos, o tai tik dar labiau darytų valstybę priklausomą nuo TVF. Taigi Kiprui reiktų pardavinėti turtą.
Yra dvi alternatyvos: pirma, Rusija gali sutikti su pagalbos prašymu mainais į priėjimą prie potencialių Kipro dujų atsargų. Tačiau „The Financial Times“ pirmadienį rašė, kad salos dujų rezervo padėtis nėra aiški ir yra tam tikrų neišspręstų tarptautinių teisių sumetimų. Antra, Rusija gali įsigyti ir vėliau rekapitalizuoti vieną iš Kirpo bankų. Paskutiniuoju metu daugiausiai yra eskaluojamos „Gazprombanko“ ir antro pagal dydį kipriečių banko „Laiki“ jungtuvės. Pastarajam labiausiai reikia finansinės pagalbos, tačiau tikėtina, kad „Gazprombankas“ tiesiog „įsiurbs“ šį Kipro banką.
Ar euro zonos narės apsidžiaugtų, jei Rusija perimtų tokį finansinį ramstį, kuomet ES yra suinteresuota mažinti Kipro finansų sektorių ir „nukirpti virkštelę“, kuri salą jungia su Maskva. Ar rusai apsidžiaugs įsigiję banką, kai pasitikėjimas visais Kipro finansais yra ženkliai kritęs, o bankų likimas priklauso nuo ECB pasigailėjimo?
Kipras atsitraukia
Šalies prezidentas Nicosas Anastasiadesas dabar patirs didesnį spaudimą Europoje, kad taikytų didesnį apmokestinimą stambiems indėlininkams ir atleistų nuo to turinčius mažiau nei 100 tūkst. eurų banke. Tai reiškia, kad labiausiai sukrėsti bus saloje pinigus laikantys rusai. Daugumoje šalių politikai labiausiai rūpinasi dėl vietinių. Tik ne Kipre.
Banko „UniCredit“atstovas Erikas Nielsenas teigia, kad investuotojai pasipelnė iš aukštų palūkanų normų Kipre. „Padėjęs 100 tūkst. eurų 2008-aisiais, indėlininkas dabar atsiimtų 15 tūkst. eurų daugiau nei Italijoje ar Ispanijoje arba 23 tūkst. eurų daugiau nei Vokietijoje. Taigi kodėl kitos euro zonos šalys turi atsakyti už tokius Kirpo banko veiksmus?“ - abejoja jis.
Visgi, N. Anastasiades nelinkęs nubausti stambiųjų indėlininkų, rizikuodamas salos kaip finansinio centro titulu, ant kurio statoma visa ekonomika. Bet kurio atveju, jam bus sunku tai padaryti parlamente. Atrodo, kad šalies politinis konsensusas slypi už to, kaip apsaugoti šalies lengvatinio apmokestinimo sektorių.
Euro zona sušvelnina pozicijas
Kipro prezidentas gali tikėtis, kad euro zona pabūgs galimo šalies pasitraukimo iš bloko. Kipras entuziastingai paskelbė planus apie savo pensijų fondo nacionalizaciją ir skirti šalies gelbėjimui tarp 3 ir 5 mlrd. eurų; taip siūlė ir Europos Komisija, tačiau pasiūlymas buvo atmestas Berlyno. Kipras dabar turi tik kelis draugus. Net į apmokestinimą jautriai žiūrinčios šalys kaip Prancūzija yra įsitikinusios, kad Kiprui reikia sumažinti savo finasinį sektorių ir atsisakyti abejotinų rusiškų indėlių.
Didžiausia pagalba dabar būtų, jeigu Europos stabilumo mechanizmo fondo pinigai būtų pervesti tiesiai į Kipro bankų kapitalą. Vis dėlto, tokių prielaidų dabar dar nėra. Vokietija teigia, kad toks veiksmas prieštarautų jos nacionalinei teisei.
Visais atvejais tiesioginė rekapitalizacija reikalautų išorinės priežiūros ir Kipro finansų sektoriaus restruktūrizacijos, kurios Nikosija žūtbūtinai bandytų išvengti.
Katastrofos scenarijus
Kipras laikys bankus uždarytus, kol ras kelią iš šios betvarkės. Jei šaliai nepavyks įtikinti euro zonos, kad turi alternatyvą valant bankus nuo nepatikimų indėlininkų, tada ECB nuspręs, kad Kipro bankai nėra tinkami gauti paramą.
Euro sistemos skubios pagalbos paskolos yra vienintėlis dalykas, dar palaikantis šalies bankus. Kovo 28 dieną bus rengiamas ECB valdybos susirinkimas, kurio metu gali būti nuspręsta nutraukti šią paramą.
Taikiklyje dabar yra N. Anastasiadeso galva, jam penktadienį buvo pranešta apie tokias ECB alternatyvas. Be euro zonos likvidumo, Kipre nėra tokio banko panašaus į ne euro zonos šalių centrinius bankus, kuris galėtų palaikyti šalies bankų sistemą. Taigi Nikosijai belieka tapti ekonomika be pinigų ir sugrįžti prie mainų sistemos arba sala pradės spausdinti savo pinigus palaikydama bankų sistemos veikimą. Todėl yra tikimybė, kad kitą kartą, kipriečiams einant į bankus atsiimti pinigų, jie gaus Kipro svarus.
