Nacionalinis statistikos biuras pranešė, kad vartotojų kainų indeksas – pagrindinis infliacijos rodiklis – liepą, palyginti su tuo pat mėnesiu pernai, smuko 0,3 procento.
Agentūros „Bloomberg“ apklausti analitikai prognozavo, kad metinė infliacija, kuri birželį buvo nulinė, liepą sudarys vidutiniškai minus 0,4 procento.
Nuviliantys Kinijos ekonomikos duomenys šią savaitę pasirodė jau antrą kartą: antradienį paskelbti duomenys parodė, kad šalies eksportas sumažėjo labiausiai per daugiau kaip trejus metus.
Defliacija vadinamas prekių ir paslaugų kainų smukimas, kurį lemia keletas veiksnių, įskaitant mažėjantį vartojimą.
Ir nors atrodytų, kad pigesnės prekės yra naudingos perkamajai galiai, defliacija kelia grėsmę platesnei ekonomikai.
Mažėjant kainoms, vartotojai yra linkę atidėti pirkinius, tikėdamiesi, kad kainos dar sumažės.
Dėl paklausos trūkumo įmonės yra priverstos mažinti gamybą, stabdyti darbuotojų samdymą arba atleisti darbuotojus, sutikti su naujomis nuolaidomis, kad galėtų išparduoti savo atsargas, o visa tai mažina jų pelningumą, net jei jų sąnaudos nepakinta.
2020 metų pabaigoje ir 2021 metų pradžioje Kinija išgyveno trumpą defliacijos laikotarpį, kurį daugiausia lėmė kiaulienos – šalyje plačiausiai vartojamos mėsos – kainų kritimas.
Prieš tai paskutinis defliacijos laikotarpis buvo 2009 metais.
Ir daugelis analitikų baiminasi, kad šį kartą defliacijos laikotarpis bus ilgesnis, nes pagrindiniai Kinijos ekonomikos augimo varikliai stringa, o jaunimo nedarbas yra rekordiškai didelis – didesnis nei 20 procentų.
