1968 metais Andy Warholas, tuomet jau gana gerai žinomas dailininkas, dar labiau išgarsino save viena fraze, kuri vėliau virto kliše: „Ateityje kiekvienas gaus savo 15 minučių šlovės“.
Kad ir koks nuostabus bebūtų A. Warholo kaip pranašo talentas, regis, ta ateitis dar neatėjo, bent jau taip mums sako mokslas. Pagal naujausią tyrimą, kurio rezultatai paskelbti leidinyje „American Sociological Review“ kovo 28 dieną, tikroji šlovė trunka kur kas ilgiau. Išanalizavę informaciją apie viso pasaulio įžymybes, tyrimą atlikę mokslininkai nustatė, kad pačios įžymiausios (ir dažniausiai minimos) garsenybės iš žiniasklaidos nedingsta ištisus dešimtmečius.
Tam, kad padarytų tokią išvadą, grupė sociologų per daugelį metų susikaupusias nepanaudotas atostogas kruopščiai išstudijavo visus straipsnius žurnalo „UsMagazine“ rubrikoje „Stars: They’re Just Like Us“ (Žvaigždės: Jos tokie pat žmonės kaip ir mes). Kai kurie iš jų vėliau atsisakė grįžti į mokslą, matomai, nusprendę pasišvęsti darbui žurnalų blizgančiais viršeliais analizavimo industrijoje.
Čia, aišku, pokštas! Jeigu rimtai, tai sociologų grupė, kuriai vadovavo Eranas Shoras iš McGillo universiteto ir Arnoutas van de Rijtas iš Stony Brooko universiteto, naudodamiesi automatizuotos paieškos instrumentais, išsirinko maždaug 100 tūkstančių vardų, kurie pasirodydavo 2200 Amerikos dienraščių pramoginėse rubrikose nuo 2004 iki 2009 metų. Į rinkinėlį pateko ne visi vardai, pasirodydavę laikraščiuose per minėtą laikotarpį, o tik atsitiktinai parinkti vardai, kurie buvo minimi įvairiuose leidiniuose įvairiu dažnumu. Tokiu būdu, šio rinkinėlio negalima panaudoti, jei norėtume nustatyti, kuri įžymybė buvo minima dažniausiai, tačiau ši atranka patvirtino sociologų prielaidą, kad garsūs (ir nelabai garsūs) vardai išlieka ilgą laiką žiniasklaidos akiratyje.
Dešimt dažniausiai minimų vardų – tai Jamie Foxx, Bill Murray, Natalie Portman, Tommy Lee Jones, Naomi Watts, Howard Hughes, Phil Spector, John Malkovich, Adrien Brody ir Steve Buscemi. Mokslininkai pažymi, kad visi šie įžymūs žmonės buvo gana gerai žinomi iki 2000 metų (Howard Hughes išgarsėjo praėjusio amžiaus trečiajame dešimtmetyje). Ir visi šie vardai gana gerai žinomi ir dabar.
Apskritai paėmus, 96 procentai pačių garsiausių į rinkinėlį įtrauktų vardų (tai yra, tų vardų, kurie per metus buvo paminėti daugiau kaip 100 kartų) dažnai pasirodydavo laikraščiuose trimis metais anksčiau, o tai dar kartą paneigia klišę apie 15 minučių. Maža to, jeigu vienas ar kitas vardas ypač dažnai buvo minimas pirmaisiais metais po savo pasirodymo, jis turėjo gerų šansų tvirtai įsitvirtinti spaudoje gana ilgam.
Tačiau 15 minučių idėjoje yra tam tikra dalis tiesos: mažiau žinomų žmonių vardai (tų, kurie ne per dažniausiai minimi iš pat pradžių) metai iš metų keičiasi. Kaip teigia mokslininkai, tai tokių žmonių vardai, kurie atsiduria informacinių įvykių centre – tokių kaip gamtiniai kataklizmai ar nusikaltimai – o ne tų žmonių, kurie patys savaime kelia skaitytojų susidomėjimą. Kaip pavyzdį mokslininkai nurodo Chelsey Sullenbergerį – amerikiečių pilotą, kuris trumpai tapo žinomas, kai leisdamasis avariniu būdu sėkmingai nutupdė lėktuvą ant Hudzono upės 2011 metais ir kurio vardas dabar praktiškai neminimas spaudoje.
Tuo tarpu žinomiausių vardų sąrašas metai iš metų lieka beveik nepakitęs. „Didžioji dalis naujienų susijusi su žmonėmis, kurių vardai nuolat skamba spaudoje štai jau keleri metai, ir į šiuos šlovės rūmus retai tepatenka nauji vardai“, - rašo mokslininkai savo tyrimo ataskaitoje. Šlovės hierarchijos papėdė kasmet pasipildo naujais vardais, tačiau viršūnėje, rašo jie, „vyksta jau žinomų vardų persiskirstymas, ir įžymybių kohortos keičia viena kitą labai lėtai“.
Be laikraščių straipsnių sociologų grupė taip pat išanalizavo ir kur kas mažesnį skaičių atrinktų vardų, minimų tinklaraščiuose ir televizijoje, ir priėjo tokią pačią išvadą. Naujosioms informacijos skleidimo technologijoms būdingos tos pačios tendencijos, kaip ir senosioms, būtent dėl to šiandien internete mes retai tesutinkame personažų, panašių į „berniuką ant oro baliono“.
Kad ir koks mažareikšmis būtų šis sociologų darbas, jų nuomone, jis gali daug pasakyti apie mūsų visuomenę. Joje kilimas šlovės laiptais aukštyn – be galo retas reiškinys. Norint tapti įžymiu, būtina turėti talento ir sėkmės derinį, kuris leidžia žmogui prasibrauti į elito gretas – apie jo atstovus spaudoje rašoma labai jau dažnai. Tačiau koks tas derinys – kas padaro žmogų įžymiu? Ar gal būt pati spauda sudarė ratą, kuris leidžia žmogui likti įžymiam kartais net po to, kai jo karjera jau yra peržengusi savo maksimumą, arba netgi po jo mirties?
Tačiau kol kas mokslininkai nežino, ar jiems pavyks kada nors sukurti daugiaaspektį modelį įžymybių „nesutramdomumui“ laike pamatuoti.
