Šilumos tiekėjų asociacijos prezidentas Valdas Lukoševičius sako, kad naujų miestų objektų statytojai net neabejodami jungiasi prie centralizuoto šildymo sistemos, nes ši yra pigi, be to, tinka įvairios energinės klasės namams.
„Kalbant apie nuosavus namus, gyventojai šildytis gali gamtinėmis dujomis, šildymo siurbliais arba biokuru. Didelė dalis ypač užmiestyje gyvenančių gyventojų renkasi gamtines dujas. Šis būdas pigus ir paprastas naudoti. Nereikia rūpintis kuru. Šildymo siurbliai taip pat gera alternatyva. Tačiau jie suvartoja nemažai elektros, taip pat pačiam gyventojui reikia rūpintis įrenginių eksploatavimu ir aptarnavimu. Bet abu būdai yra gana ekologiški aplinkai“, – pasakoja specialistas.
Anot jo, pats nepatogiausias ir taršiausias, bet pigiausias šildymas yra malkomis kūrenamos krosnys ar katilai.
„Nepatogu, nes gyventojas šaltuoju sezonu turi tapti kūriku. Niekas šiluma nepasirūpins, tik jis pats“, – pastebi V. Lukoševičius.
Kuro rūšių pranašumai ir trūkumai
Populiariausios biokuro rūšys yra šios – malkos, medžio briketai ir granulės.
Kauno technologijos universiteto Mechanikos inžinerijos ir dizaino fakulteto docentas Kęstutis Buinevičius teigia, kad ekologiškiausia ir patogiausia biokuro rūšis, naudojama šildymui, yra medžio granulės.
„Granulių kūrenimo katilai dirba automatiniu režimu, tad tereikia užpildyti talpyklą granulėmis ir katilas veikia automatiškai. Dirba stabiliu režimu, todėl mažiausiai teršia aplinką. O ir rūpintis tokiu katilu beveik nereikia. Tik retkarčiais pelenus pašalinti ar užpildyti kuro talpyklą.
Kita kuro rūšis, kurią patogu naudoti, yra medžio briketai. Jų ir katilai pigesni negu granulių. Briketus renkasi tie, kurie nenori pirkti ar ruošti žiemai malkų“, – pastebi specialistas.
Tačiau, pasak jo, malkos yra pigiausias, bet ne ekologiškiausias kuras.
„Dažnai žmonės gali ir patys pasirūpinti šiuo kuru, patys supjauti ir suskaldyti malkas. O malkinių katilų degimo reguliavimas vyksta sumažinant oro kiekį, tada degimas pereina į smilkimą. Tai nėra ekologiška, tačiau pigu“, – teigia K. Buinevičius.
Kalbėdamas apie kuro kiekį specialistas pastebi, kad granulių reikės mažiau, nes jų katilas dirba efektyviau, o malkų daugiau. Tačiau įvertinti, kiek kokio kuro reikėtų visam šildymo sezonui, specialistas įvardinti nesiryžo.
„Skiriasi kiekvieno namo plotas. Taip pat pastatų energinės klasės. Namas namui nelygu. Vieni namai yra aukštos A energinės klasės, o kiti – D klasės, kurie yra kiauri tarsi rėtis. Šildymo kuro sąnaudos gali skirti 4 kartus priklausomai nuo namo kokybės ir dydžio“, – sako K. Buinevičius.
Specialistas pasakoja, kad kiekvienas prieš pasirinkdamas kuro rūšį įvertina šildymo įrenginių ir kuro kainą.
„Dažniausiai vyrauja tokia tendencija: jeigu įrenginiai brangūs – kuras bus pigus, o jeigu įrenginiai pigūs – kuras bus brangus.
Štai šildymas elektra yra pats brangiausias. Šis būdas patrauklus, nes atrodo, kad nereikia daug investuoti į įrenginius, užtat kuras brangus. Nors reikėtų įvertinti visus aspektus. Jeigu tai yra nedidelis butas labai šiltame ir moderniame name, tada šildytis elektra nebus jau taip brangu.
O bet kokio šildymo išlaidas lemia namo izoliacija, namo dydis ir kuro rūšis“, – teigia K. Buinevičius.
Tačiau, ko gero, didžiausia problema yra ta, kad dar nemažai žmonių vietoje normalaus kuro degina ir šildosi šiukšlėmis.
„Yra šiukšlių deginimo įmonių, kurios kurui naudoja komunalines atliekas. Tokios įmonės turi tam tikrus režimus, kurių neturi įprastos gyventojų krosnys ar katilai. Todėl žmonės degindami atliekas sugeneruoja daug teršalų“, – sako specialistas.
Malkų, briketų, granulių ir anglių kaina
Portalas tv3.lt įvairiuose skelbimų portaluose patikrino, kiek kainuoja įvairios biokuro rūšys.
Medžio granulės parduodamos taip pat paletėmis (1 paletės svoris apie 1 tūkst. kg). Paletės kaina siekia 110–150 eurų. Granulių galima įsigyti ir mažesniais kiekiais, 15 kg maišeliais, šie kainuoja apie 3 eurus už 1 vienetą. Granulių atvežimas taip pat kainuoja papildomai.
Kaip nurodo jų pardavėjai, viso šaltojo sezono metu granulių reikėtų 4 ar 6 tonų. Tad iš viso šildymas atsieitų nuo 440 iki 900 eurų.
Medžio pjuvenų briketai parduodami paletėmis (1 paletė – 960 kg – aut past.). Viena paletė vidutiniškai kainuoja 100 eurų. Tačiau kaina gali šiek tiek svyruoti, tai lemia medžio rūšis. Brangiausi ąžuolo pjuvenų briketai. Jų paletė kainuoja apie 150 eurų. Šiek tiek pigesni – beržo briketai, jų paletė kainuoja apie 130 eurų. O pigiausi įvairių medžių pjuvenų briketai, šių kainos siekia nuo 100 iki 115 eurų už paletę.
Skaldytos malkos parduodamos erdmetriais (medienos matavimas neišskaičiavus tarp jų esančių oro tarpų) ar kietmetriais (mediena išmatuota ir išskaičiuoti tarp jų esantis oro tarpai).
Taigi, skelbimuose 1 erdmetris malkų kainuoja 15–30 eurų. Brangesnės lapuočių, beržinės, uosinės malkos. Už atvežimą tame pačiame mieste ar rajone dažniausiai papildomai mokėti nereikia. Tačiau jeigu malkas teks atvežti toliau, dar papildomai kainuos ir jų atvežimas.
Visam šildymo sezonui, anot pardavėjų, reikėtų įsigyti apie 20 erdmetrių malkų. Tad iš viso šildymas atsieitų nuo 300 iki 600 eurų.
Briketų kainos nurodomos be atvežimo paslaugos, už ją tektų papildomai sumokėti 15–20 eurų. Kai kurie pardavėjai perkantiems didesnį kiekį briketų taiko nuolaidas. Pavyzdžiui, perkant 2 ar 3 paletes taikoma 5 eurų nuolaida vienai paletei, o perkant 4 paletes nuolaida siekia jau 10 eurų vienai paletei.
Anot pardavėjų, 100 kvadratinių metrų namo šildymui viso šaltojo sezono metu reikėtų 2–3 palečių. Tad iš viso šildymas atsieitų 300–450 eurų.
