Valdas Papievis, LRT radijo laida „Ryto garsai“, LRT.lt
29 mln. 300 tūkst. – tokio rekordinio turistų skaičiaus pernai sulaukė Paryžius. O štai pačius prancūzus tebeslegia ekonominės krizės padariniai. Tik 58 proc. prancūzų sako leisiantys sau prabangą per atostogas išvažiuoti. Šiemet prancūzai praranda Europos keliautojų čempionų titulą.
Sulaukė dvigubai daugiau kinų
Paryžius sulaukė 29 mln. 300 tūkst. – rekordinio skaičiaus turistų, tačiau kone 60 proc. jų – prancūzai. Padidėjo įprastų užsienio svečių: anglų, vokiečių, amerikiečių – srautai. Negirdėtas dalykas: amerikiečių turistų kiekis per metus šoktelėjo net 15 proc. Tai siejama su pagerėjusia Jungtinių Valstijų ekonomikos konjunktūra ir tradiciniu amerikiečių žavėjimusi Paryžiumi. Daug amerikiečių turistų labai gerai pažįsta Prancūzijos sostinę ir joje lankosi nebe pirmą kartą.
Bet kas tas 15 proc. didesnis amerikiečių skaičius palyginti su kinais. Per metus turistų iš Kinijos kiekis išaugo net 50 proc. Prabangių parduotuvių šlavėjai linkę taupyti, pasitenkindami kuklesnėmis gyvenimo sąlygomis: didžioji dauguma kinų apsistoja ne pačiame Paryžiuje, o Paryžiaus regione, kur pigesni ir viešbučiai, ir restoranai.
O štai japonai ir parduotuves šluoja, ir Paryžiaus viešbučių bei restoranų kainų nesibaugina. Vidutiniškai japonas per dieną Paryžiuje išleidžia apie 200 eurų. Tikslūs praėjusių metų duomenys dar nesuskaičiuoti, bet atrodo, kad Auksinė didžiausių išlaidautojų palmės šakelė liks japonų rankose. Penktadalis Paryžiaus užsienio svečių – iš Azijos šalių.
Geros ir šių metų prognozės. Turizmo ir kongresų agentūra džiaugiasi vėl gausėjančiais turistais iš Europos šalių, kurias buvo labiausiai pažeidusi ekonomikos krizė. Tebedaugėja svečių iš Amerikos, Rusijos, Kinijos, Artimųjų ir Viduriniųjų Rytų. Paryžiaus mero pavaduotojo turizmui ir sportui Jeano François Martins teigimu, reikia žadinti žmonių norą sugrįžti, nuolatinis miesto atsinaujinimas prie to irgi prisideda.
Prancūzai labiau mėgsta jūrą nei kalnus
Paryžius ir Prancūzija sulaukia vis daugiau svečių, o štai pačius prancūzus tebeslegia ekonominės krizės padariniai. Tik 58 proc. prancūzų sako leisiantys sau prabangą per atostogas išvažiuoti. Atostogų „namisėdų“ palyginti su pernai metais padaugėjo 4 proc., o su 2012 m. – visais 8 proc. Prancūzai praranda Europos keliautojų čempionų titulą, šiemet juos pralenkia austrai.
Tačiau tie, kurie išvažiuos, pinigines pravers plačiau – šių metų atostogoms skiriamas prancūzų vidutinis biudžetas bus didesnis nei pernai ir sieks 2227 eurų sumą.
64 proc. susikrausiančiųjų kelionės lagaminus nekirs Prancūzijos sienos. Kaip visi europiečiai, prancūzai labiau mėgsta jūrą nei kalnus, populiariausia kryptis – Viduržemio jūros pakrantė.
O ar ruošiasi prancūzai kelionėms, ar jau žino, kur jie važiuos? Anaiptol ne visi. Visas trečdalis jų dar neapsisprendę. Jie tikisi, kad patraukliausią ir pigiausią kelionę paskutinę minutę jiems suras internetas.
Darbo valanda vidutiniškai kaštuoja 35 eurus
Vokietijos statistikos agentūra „Destatis“ paskelbė lyginamuosius duomenis apie darbo valandos kaštus Europos Sąjungos (ES) šalyse.
Vidutiniškai darbo dienos kaštai 23, 7 eurų, tačiau svyravimai tarp skirtingų šalių – milžiniški: nuo 43 eurų Švedijoje iki 3, 7 eurų Bulgarijoje. Pagal šį rodiklį tarp 27 ES šalių Prancūzija – penktoje vietoje, čia darbo valanda vidutiniškai kaštuoja 35 eurus.
Prancūzijoje vykstant karštoms diskusijoms dėl mokestinės įmonių naštos sumažinimo bei jų konkurencingumo, Vokietijos statistikos agentūra „Destatis“ paskelbė lyginamuosius duomenis apie darbo valandos kaštus Europos Sąjungos (ES) šalyse. Vidutiniškai ji kaštuoja 23, 7 eurų, tačiau svyravimai tarp skirtingų šalių – milžiniški: nuo 43 eurų Švedijoje iki 3, 70 eurų Bulgarijoje.
Pagal šį rodiklį tarp 27 ES šalių Prancūzija – penktoje vietoje, čia darbo valanda vidutiniškai kaštuoja 35 eurus. Vokietija – trimis laipteliais žemiau: 31, 70 eurų. Tačiau atotrūkis tarp Prancūzijos ir Vokietijos mažėja: 2011–2013 metais Vokietijoje darbo valandos kaina didėjo 2, 7 proc., o Prancūzijoje – 1, 9 proc. Nors skirtumas tarp dviejų šalių ne toks jau labai didelis, Vokietijos įmonės dažnai keliamos kaip konkurencingumo pavyzdys, o Prancūzijos pramoninkai būtent darbo jėgos brangumu grindžia savuosius sunkumus.
Vokietijos statistikos agentūros duomenys rodo, kad darbo jėgos kaštai labiausiai kyla tose šalyse, kur ji pigiausia. Per metus darbo valanda Lietuvoje pabrango 7, 4 proc., Estijoje – dar 2 proc. daugiau. Analitikų teigimu, jei ši tendencija tęsis, Rytų Europos šalys darysis vis mažiau patrauklios įmonėms, ieškančioms, kur perkelti gamybą, kad sumažintų išlaidas. Nors iki darbo valandos kaštų Švedijoje Rytų Europai dar labai toli.