Iš viso Lietuvoje, kaip skaičiuoja Lietuvos gyvybės draudimo įmonių asociacija (LGDĮA), yra sudaryta per 400 tūkst. gyvybės draudimo sutarčių. Kai kuriose iš jų apdrausti keli asmenys, todėl, bendrai tariant, gyvybės draudimą Lietuvoje turi apie 600 tūkst. piliečių. Didžiausia draudimo suma – 4 mln. litų, tačiau tokių sutarčių, viršijančių milijono ribą, yra vos 20. Likusi visuomenės dalis arba neturi iš ko įsigyti draudimą, arba draudžiasi mažesnėmis sumomis.
„Kiek čia pas mus tų žvaigždžių, – gūžteli pečiais LGDĮA prezidentas Artūras Bakšinskas, pasiteiravus, ar Lietuvoje įmanoma apdrausti kurią nors savo kūno dalį. – Pavyzdžiui, krepšininkai apsidraudžia užsienyje, o kiti...“ Anot A. Bakšinsko, Lietuvoje tokio pobūdžio draudimams nėra nei poreikio, nei rinkos, o pagaliau ir rizika per didelė. Vis dėlto, pasitikslinus, ar atsiradus tokiam pageidavimui, būtų kas jį įgyvendina, jis teigė, kad tai nebent įmanoma perdraudikų rinkoje, kuomet Lietuvoje veikianti draudimo kompanija turi padalinių kitose užsienio šalyje ir gali nukreipti klientą reikiama linkme.
„Konkrečių tokių atvejų Lietuvoje nesu girdėjęs“, - tikino pašnekovas.
Siūlo drausti sveikatą, o ne kūno dalis
Lietuvoje veikiančios „Ergo“ draudimo grupės, turinčios padalinių 31 pasaulio šalyje, korporatyvinės komunikacijos direktorė Lina Jakučionienė „Balsas.lt Savaitė“ patvirtino, kad Lietuvoje draudimo, kuriuo galima būtų apsidrausti atskirą kūno dalį, nėra siūloma.
„Šiuo metu klientui, kuris nori savo kūno dalį apdrausti motyvuodamas tuo, jog atsitikus nelaimei, jis netektų darbingumo, siūlytume apsidrausti įprastiniu draudimu nuo nelaimingų atsitikimų su dienpinigių bei ligonpinigių rizika. Tokiu būdu, patyrus žalą, draudimo išmoka būtų išmokama ne tik už patirtą neįgalumą, bet ir už nedarbingumo dienas gydantis ligoninėje ar/ir ambulatoriškai iki 180 dienų“, - aiškino specialistė. Anot jos, skaičiuojant draudimo kainą, lemiamą reikšmę turėtų tai, kokia draudimo suma klientas pageidautų apsidrausti savo kūno dalį. „Pavyzdžiui, vieni savo pirštus gali įvertinti 100 tūkst. litų, kiti – 1 mln. litų. Kuo didesnė suma – tuo didesnė draudimo įmoka“, - dėstė L. Jakučionienė.
Ji taip pat atkreipė dėmesį, kad Lietuvoje vis dar yra populiaresnis ne gyvybės, o turto draudimas, nors Vakarų Europos šalyse situacija visiškai priešinga.
„Lietuvoje įprasta apdrausti automobilį, namus, tačiau apie mirties riziką bei savanorišką kaupimą senatvei galvojama mažiau“, - dėstė „Ergo“ atstovė. Vis dėlto, Lietuvoje populiarėja ir gyvybės draudimo produktai, nes vis dažniau susimąstoma apie šeimos finansinį saugumą.
2012 metų pirmą pusmetį Lietuvoje pagal pasirašytas draudimo įmokas gyvybės draudimas sudarė 29,8 proc. visos draudimo rinkos, ne gyvybės – likusius 70,2 proc.
Statistinis klientas – vidutinio amžiaus vyras
Draudikai pastebi, kad didžioji dauguma jų klientų – vyrai. Anot L. Jakučionienės, jeigu būtų piešiamas tipinio draudimo paslaugomis besinaudojančio gyventojo portretas, tai jis būtų vairuojantis automobilį 30-49 metų amžiaus vyras, gyvenantis didmiestyje ir vidutiniškai uždirbantis daugiau nei 2 tūkst. litų per mėnesį. Draudimo bendrovės užsakymu atlikta apklausa atskleidė ir dar vieną įdomų faktą – paaiškėjo, kad vyrai labiau linkę drausti automobilį, o moterys, ypač iš mažesnių miestų, – pasirūpinti draudimu nuo nelaimingų atsitikimų.
Remiantis tyrimo rezultatais, daugiau nei pusė apsidraudusiųjų yra vidutinio amžiaus (30-49 m.), trečdalis – vyresnio amžiaus (50-65 m.), o mažiausiai draudimas rūpi jauniems (25-29 m.) žmonėms. Didžioji dauguma (42 proc.) apsidraudusiųjų gyvena didmiestyje ir dirba privačiame sektoriuje (55 proc.).
Kitos draudimo bendrovės „Lietuvos draudimas“ gyventojų draudimo skyriaus vadovo Andriaus Gimbicko teigimu, nors apdraustų vyrų yra daugiau nei moterų, didžiąją dalį šių sutarčių sudaro jų draugės arba žmonos.
„Įdomu tai, kad daugiau apsidraudusių nelaimingų atsitikimų draudimu – vyrai, bet tarp draudėjų, t. y. tų, kieno vardu sudaryta draudimo sutartis, daugiau moterų. Tai rodo, kad moterys – rūpestingesnės, jos apdraudžia ne tik save, bet ir savo vaikus ir vyrus“, - teigė draudimo specialistas.
Anot jo, tarp apsidraudusių nelaimingų atsitikimų (NA) draudimu daugiausia mažų vaikų (nuo 0 iki 4 m.), jaunimo (20-24m.) ir brandaus (50-54 m.) amžiaus klientų. „Šių amžiaus grupių apdraustieji sudaro trečdalį visų mūsų bendrovės NA draudimo klientų. Tarp suaugusių apdraustųjų dauguma yra tarnautojai arba specialistai“, - vardijo A. Gimbickas.
Užkirs kelią lyčių diskriminacijai
Draudimo rinkoje iki šiol galiojo skirtingi tarifai gyvybę ar sveikatą norintiems apsidrausti vyrams ir moterims. Kaip rašo independent.co.uk, gyvybės draudimas tradiciškai buvo pigesnis moterims nei vyrams dėl skirtingos jų gyvenimo trukmės. Nuo šių metų gruodžio 21 dienos visi vyrai ir moterys, besidraudžiantys sveikatą ar gyvybę, įmokas mokės pagal vienodas sąlygas. Laikytis šios taisyklės draudikus įpareigojo Europos teisingumo teismas, dar prieš gerus metus paskelbęs, kad draudimo rinkoje diskriminuoti klientų pagal lytį negalima.
Kokius pokyčius Lietuvos draudimo rinkoje stebėsime įsigaliojus šiam įstatymui LGDĮA prezidentas A. Bakšinskas spėlioti nesiryžo. Anot jo, apie tai kalbėti ir komentuoti dar anksti. Kai įstatymas įsigalios, bus aišku ir kaip keisis įmokos.
„Lietuvos draudimo“ atstovas A. Gimbickas „Balsas.lt Savaitei“ teigė, kad jų bendrovėje kainodara vyrams ir moterims buvo suvienodinta dar pernai, kaip ir reikalauja ES, todėl dabar kainos naujai sudaromoms sutartims yra vienodos ir nuo lyties nepriklauso.
Savo ruožtu „Ergo“ atstovė L. Jakučionienė dėstė, kad jeigu kaupiamuoju gyvybės draudimu 15 metų terminui su 100 tūkst. litų gyvybės draudimo suma draudžiasi 35 metų amžiaus asmuo, mėnesinė draudimo įmoka moteriai yra apie 20 litų mažesnė nei vyrui. Anot jos, ši suma skiriasi ne dėl lyties, o dėl vidutinės gyvenimo trukmės bei mirties rizikos.
Statistika rodo, kad Lietuvoje tikimybė mirti 30 metų vyrui net du kartus didesnė nei tokio pat amžiaus moteriai. Vyrai iki 65 metų miršta triskart dažniau nei moterys. Lietuvos vyrų vidutinė gyvenimo trukmė yra 68 metai, moterų – 79 metai. Remiantis šia statistika ir skiraisi draudimo produktų įmokos moterims ir vyrams.
Kaip keisis moterų ir vyrų draudimo įmokų skaičiavimai nuo gruodžio 21-osios L. Jakučionienė tiksliai pasakyti negalėjo. Tai, anot jos, priklauso nuo Lietuvos banko.
„Artimiausiu metu draudimo bendroves prižiūrintis Lietuvos bankas, atsižvelgdamas į ES teisės aktus, turėtų pateikti paaiškinimus dėl naujo anuitetų (draudimo produkto rūšis, pagal kurią kiekvieną mėnesį mokama vienodo dydžio įmoka, kurią sudaro grąžinamos paskolos ir mokamų palūkanų dalys – aut. pat) kainos skaičiavimo mechanizmo. Kol jie nėra aiškūs, kokios įtakos pasikeitimai turės draudimo įmokos dydžiui įvertinti nėra galimybės. Kalbant apie gyvybės draudimo įmokas, kiek jos keisis, šiuo metu tiksliai įvardinti nėra galimybės, nes „ERGO Life Insurance“ SE nėra pasitvirtinusi tarifų“, - aiškino „Ergo“ draudimo grupės“ atstovė.
