Vyriausybė pritarė Žemės ūkio ministerijos siūlymui paukštininkystės (įskaitant kiaušinių gavybą, pakavimą, perdirbimą) sektoriui skirti 7,9 mln. Eur, o kiaulininkystės sektoriui – 4,1 mln. Eur.
Ši parama ne tik padės paukštininkystės bei kiaulininkystės sektorių įmonėms įveikti koronaviruso sukeltas neigiamas pasekmes, bet ir išsaugoti darbo vietas ir toliau aprūpinti Lietuvos gyventojus maistu.
„Šie sektoriai atsidūrė sunkioje situacijoje – tiek dėl uždaryto viešojo maitinimo sektoriaus, kas sukėlė supirkimo kainų ir masto kritimą, tiek dėl išaugusių pašarų kainų. Vyriausybė įsiklausė ir išgirdo visas puses, padarė viską, kad kiaulininkystės ir paukštininkystės sektorius pasiektų sąžininga finansinė injekcija“, – pranešime cituojamas žemės ūkio ministras K. Navickas.
Dėl Covid-19 pandemijos kaip ir kitose šalyse, taip ir Lietuvoje, nukentėjo ne tik atskiros įmonės, bet ištisi viešojo aptarnavimo, pramonės, žemės ūkio struktūriniai sektoriai.
„Dabar Vyriausybės prioritetas – padėti išgyventi vidaus rinkos dalyviams. Deja, valstybės biudžetas ir skolinimosi limitai riboti. Vertindami tai, parengėme pagalbos paketą kiaulininkystės ir paukštininkystės sektoriams, tiesiogiai nukentėjusiems nuo įvestų karantino ribojimų. Girdėdami daržovių augintojų signalus, paramą šiam sektoriui ketiname skirti iš ministerijos asignavimų“, – sako ministras.
Anot jo, atkurti šių visai šaliai svarbių sektorių veiklą būtų kur kas brangiau ir truktų kelerius metus. 12 mln. eurų injekcija turėtų būti tas stabdis, padėsiantis ūkio subjektams išlikti maisto gamybos rinkoje, kol padėtis stabilizuosis.
„Kiaulininkystės, paukštininkystės sektoriai svarbūs kiekvienam – jie ne tik užtikrina, kad ant mūsų stalų būtų kokybiškos produkcijos, bet ir kuria darbo vietas regionuose. Kaimiškuose regionuose paukštininkystės ar kiaulininkystės įmonės yra svarbus darbdavys, užtikrinantis šių regionų gyvybingumą.
Kalbėdami apie paramą sektoriams, visų pirma galvojame apie žmones – tuos, kurie savo šeimas maitina dirbdami juose. Sustabdžius šių ūkių veiklą, darbo netektų tūkstančiai ne tik jų, bet ir mėsos produktų gamybos įmonių darbuotojai. Reikia išvengti juodžiausio scenarijaus – kiaulininkystės, paukštininkystės sektorių žlugimo, juk tuomet tai taptų ne tik žemės ūkio, bet ir didele socialine problema“, – pastebi ministras.
Atsižvelgiant į paukštininkystės sektoriaus specifiką, parama būtų teikiama ūkio subjektams, nepriklausomai nuo jų dydžio.
Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro duomenimis, bendros vidutinės šalies paukščių laikytojų 2020-ųjų IV ketvirčio pajamos, palyginti su 2019-ųjų tuo pačiu ketvirčiu, yra daugiau kaip 20 proc. mažesnės. O 2021-ųjų sausio pajamos, palyginti su 2019-ųjų sausio mėnesiu, sumažėjo daugiau kaip 40 proc.
Perdirbimo įmonės dėl rinkos trikdžių sumažino gamybos apimtis ir nebesudarė pirkimo sutarčių su kai kuriomis viščiukus broilerius auginančiomis įmonėmis bei ūkininkais. Tai lėmė ženklų pajamų mažėjimą. Dėl to viščiukų broilerių augintojų 8 įmonių, jų pateiktais duomenimis, apyvarta krito daugiau kaip 30 proc., 4-ios iš jų visiškai sustabdė broilerių auginimą.
