Leidimas yra atnaujinamas vadovaujantis 2010 m. Aplinkos ministerija įsakymu, kuriuo visi regioninius aplinkos apsaugos departamentai yra įpareigoti reikalauti kiaulių augintojų, jog šie atnaujintų savo turimus leidimus, numatydami griežtesnes aplinkosaugines sąlygas. „Iš 43 kiaulių augintojų 42 tą padarė ir šalyje liko tik vienas - Jusevičių - kompleksas be atnaujinto leidimo, kuriam gauti dabar ir pateikėme naują paraišką", - sakė „Saerimner" generalinis direktorius Saulius Leonavičius.
Šiuo metu komplekse yra auginama 15 tūkst. kiaulių ir 10 tūkst. paršelių - tiek pat, kiek ir buvo numatyta 2006 m. ankstesniems fermos savininkams išduotame TIPK leidime, kurio atnaujintos versijos išdavimo metu padarytos procedūrinės klaidos šiuo metu nagrinėjamos Aukščiausiame teisme. „Kompanija neturi jokių planų didinti kiaulių skaičiaus šiame komplekse. Priešingai, per metus pagal dabartinį leidimą galima išauginti iki 90 tūkst. kiaulių, tačiau neplanuojame pasiekti netgi šio metinio rezultato kompromiso vardan", - sakė S.Leonavičius.
Jo teigimu, aukštesnius veiklos standartus „Saerimner" nusprendė taikyti ir papildomas investicijas fermai skirti siekdama sutarti su visais Kalvarijos savivaldybės asmenimis. „Po ilgų diskusijų ir susirašinėjimų su Aplinkos ministerija, Marijampolės RAAD ir Kalvarijos savivaldybe, buvome įtikinti, kad jei norime veikti Jusevičiuose, šio mūsų komplekso standartai turi būti aukštesi, nei kitų Lietuvoje veikiančių fermų, ir, žinoma, aukštesni, nei reikalauja šalies įstatymai", - sprendimą komentavo „Saerimner" generalinis direktorius.
Jusevičiuose - pirmasis šalyje biofiltras
Komplekse bus diegiama kompanijos SKOV biologinė oro valymo sistema „BIO Flex", sumažinanti atskirų kvapus sleidžiančių junginių išmetimus į aplinką nuo 80 iki 99,9 procentų. „Saerimner" Kalvarijos fermoje įrengs 5 biofiltrų sistemas tvartuose, kuriuose amoniako emisijos yra didžiausios. Įrengus biofiltrus bus patobulinta vėdinimo sistema ir dėl to šoniniai ventiliatoriai bus naudojami išimtinai tik avariniais atvejais.
Oro filtrai diegiamoje sistemoje yra padengti bakterijų, konvertuojančių amoniaką ir kvapus, bioplėvele, ir nuolat automatiškai purškiami vandeniu. Apie 60-70 proc. bakterijų išvalyto bekvapio vandens išgaruoja pats, tuo tarpu likusi dalis vandens, tada, kai bakterijos nebegali konvertuoti daugiau amoniako, yra išleidžiama į srutų rezervuarą, o filtras vėl pripildomas šviežio vandens. Išleistas vanduo yra sutvarkomas kartu su srutomis kaip trąšų priedas.
Pirmasis biofiltras, kuris numatytas „Saerimner" Marijampolės RAAD pateiktoje paraiškoje, bus įrengtas per 12 mėnesių po TIPK leidimo išdavimo, o investicijos į biofiltrus sieks beveik 0,8 mln. litų. Jusevičių ferma bus viena pirmųjų Baltijos šalyse, turinti biologinę oro valymo sistemą.
Srutos gali būti perdirbamos biodujų jėgainėje
„Saerimner" kartu su partneriais svarsto galimybę komplekse statyti naują 0,5-1 MW galingumo biodujų jėgainę. Atliekos į ją patektų tiesiai iš tvartų ir čia būtų sumaišomos su kukurūzų mase.
Jėgainėje vykstančiame fermentacijos procese išsiskirtų dujos, kurios po gryninimo būtų deginamos kogeneraciniuose varikliuose gaminant elektrą, kuri būtų parduodama į bendrą šalies elektros energijos tinką, bei šilumą, kuri būtų naudojama patalpų šildymui. Į lagūnas iš jėgainės patektų jau elektrai išgauti panaudotos beveik bekvapės aukštesnės kokybės trąšos.
Investicijos į biojėgainės statybas siektų dar apie 6 mln. litų.
Numatomas atliekų tvarkymo modernizavimas
Komplekse susidarantis mėšlas, kaip ir anksčiau, bus išnaudojamas ūkininkavime. Tręšimo sezono metu, kai ant to pageidaujančių ūkininkų laukų pavasarį ir rudenį, suderinus su aplinkos apsaugos departamentu, yra išliejamas fermoje sukauptas mėšlas, darbams atlikti bus naudojama 1,5 mln. litų vertės „Pioneer" kombainas, liejantis trąšas pačia pažeme. „Pioneer" naudojimas leidžia sumažinti amoniako emisiją dar 30 procentų, lyginanti su įprasta srutų paskleidimo mašina.
Ariamose žemėse srutos bus įterpiamos į gruntą, taip sumažinant amoniako emisiją dar 80 procentų. Kadangi neįterpus skystojo mėšlo ūkininkai praranda dalį veikliųjų tręšimo medžiagų, įterpus srutas pagerės ir tręšimo kokybė. Investicijos, reikalingos srutų įterpimui į gruntą sieks dar apie 50 tūkst. litų kasmet.
Be to, „Saerimner" modernizuos komplekso pastatus: apšiltins tvartus, nudažys sienas, pakeis stogo dangą. Kompanijos investicijos į modernizaciją sieks apie 1,5-2 mln. litų.
Fermos tvartuose ir toliau bus naudojamas kvapus mažinantis biostabilizatorius, kuris skatina natūralių aplinkos mikroorganizmų, skaidančių amoniaką ir kitas kvapus sukeliančias medžiagas, vystymąsi. Biostalizatorius teršalų koncentraciją sumažina dar 70 procentų.
„Saerimner" nuo vasaros organizuoja fermos apsodinimą dar trimis eilėmis medžių, tačiau kol nėra aiškūs aplink fermą esančių sklypų savininkai, nėra galimybės gauti tam leidimų.
Į aplinkosaugą investuoja nuo fermos įsigijimo
Nuo 2006 m., kai tik įsigijo Jusevičių kompleksą, „Saerimner" investavo į fermos remontą, sutvarkė teritoriją ir privažiavimo kelius. Kompleksas buvo apsodintas kvapus sulaikančiais medžiais, jam apšildyti pastatyta ekologiška šiaudais kūrenama katilinė.
2008 m. buvo įrengtos 4 uždaro tipo srutų saugojimo lagūnos, sumažinusios amoniako pateikimą į aplinkos orą net 98 procentais. Tokios uždaro tipo lagūnos pagal Europos Sąjungos reikalavimus kiaulininkystės kompleksuose bus privalomos tik nuo 2014 metų.
Nuo 2010 m. komplekse naudojamas mėšlo separavimo įrenginys, leidžiantis išvengti avarijų dėl trąšų trasų užsikimšimo ir nuosėdų kaupimosi lagūnose. Šią vasarą siekiant išvengti galimų avarijų ir trąšų patekimo į vandens telkinius, tręšiant laukus „Saerimner" pradėjo ir naudoti specialiais apsaugines trasų „rankoves".
Investicijos į naujai numatytas aplinkosaugines priemones bus daromos iškart „Saerimner" gavus naują TIPK leidimą ir kitus institucijų leidimus, reikalingus statybos, rekonstrukcijos ir kitiems darbams atlikti. Ar remiantis „Saerimner" pateikta paraiška, bus išduotas leidimas toliau vykdyti veiklą komplekse ir pradėti investicijas į bendrovės siūlomas papildomas aplinkosaugines priemones, spręs Marijampolės RAAD.
