Lietuvoje bei kitose ES kaimyninėse valstybėse buvo aptikti afrikinio kiaulių maro atvejai, veterinarijos specialistai reagavo nedelsiant: teritorijos buvo aptvertos ir dezinfekuotos, o kiaulės – paskerstos. „Visi suprantame, kad paskersti užsikrėtusias kiaules nepakanka, žmonėms turi būti atlyginti nuotoliai, todėl kreipsimės paramos į Europos Komisiją, taip pat bendradarbiausime su mokslininkais, privalome užkirsti kelią ir neleisti, kad panašūs atvejai pasikartotų ateityje“, – kalbėjo V. Baltraitienė. Jai pritarė ir kolegos iš Latvijos, Estijos bei Lenkijos.
Susitikimo metu buvo nuspręsta kurti bendrą visų keturių valstybių darbo grupę, kuri kreipsis į Europos Komisiją. Bendri darbo grupės pasiūlymai turėtų būti suformuoti ir pateikti iki rugpjūčio 15 d. Tarptautinei komisijai pirmininkaus Jonas Milius, Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktorius. Ketinama prašyti Europos Komisijos skirti finansavimą moksliniams viruso tyrimams. Šiandien apie virusą nėra daug žinomą tad reikia jį nuodugniai ištyrinėti, neatmetama ir vakcinos sukūrimo galimybė. Taip pat planuojama kurti grupę ir aprūpinti ją visa privaloma įranga, kad užkrėstos kiaulės būtų operatyviai naikinamos. Šiuo metu šį darbą atlieką veterinarai.
Anot Latvijos Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus p. Mario Bolodzio (Māris Balodis) viruso nešėjais gali būti ne tik šernai, bet ir žolė. „Tikiuosi, kad kartu spręsime šią situaciją, o Europos Komisija skirs daugiau lėšų tyrimams“, – teigė Latvijos žemės ūkio ministras Jānis Dūklavs. Nors Estijoje afrikinių kiaulių maro atvejų dar nebuvo nustatyta, tačiau delegacijos nariai, kuriai vadovauja žemės ūkio ministras Ivari Padar, palaikė kolegas iš kaimyninių valstybių ir patikino dėl Estijos bendradarbiavimo. Estijoje jau imtasi biosaugos priemonių stiprinimo, kad užkratas nepatektų į valstybės teritoriją. „Dėkojame Lietuvos žemės ūkio ministrei Virginijai Baltaritienei už parodytą iniciatyvą pakviesti mus visus čia. Mes suprantame, kad reikalinga bendra pozicija ir bendras sprendimas, kurį pateiksime Europos Komisijai, tuomet galėsime pasiekti daugiau“, – pridūrė Magdalena Zasępa, Lenkijos Maisto saugos ir veterinarijos departamento direktoriaus pavaduotoja.
Visos 4 valstybės suvokia situacijos rimtumą, todėl susitikimo metu buvo nuspręsta aktyviai bendradarbiauti ir keistis visa turima informacija. Taip pat jau dabar visose valstybėse yra priimtas nutarimas mažinti šernų populiaciją. Už nužudytus ir veterinarijos tarnyboms atiduotus šernus valstybės išmoka kompensacijas. Šiuo klausimų ketinama bendradarbiauti ir su Baltarusija. „Šiandien Baltarusijos veterinarijos tarnybos specialistai susitiko su Europos Komisijos atstovais. Mano turimomis žiniomis, Baltarusija sutiko bendradarbiauti su Baltijos šalimis ir Lenkija, kad kuo greičiau būtų imtasi priemonių ir užkirstas kelias viruso plitimui“, – naujausia informacija pasidalijo Jonas Milius, Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktorius. Taip pat buvo kalbama ir apie ūkininkus, kurie šiuo metu augina kiaules. Ketinama ne tik kompensuoti jų nuostolius dėl paskerstų kiaulių (tai jau yra daroma ir dabar), bet taip pat ieškoti finansavimo mechanizmų kurie padėtų ūkininkams, gyvenantiems buferinėje zonoje, atsisakyti kiaulininkystės ir pereiti prie kitokios veiklos.
Žemės ūkio ministerijos informacija
