„Kepame unikalią duoną, tai mums ir padeda išsilaikyti rinkoje. Pirkėjai pradeda atsigręžti į kažką tikresnio, natūralesnio. (...) Mes maža kepykla, yra daug rankų darbo, įdėtos pastangos ir atsiperka“, - teigė pašnekovė.
Senosios tradicijos
„Krosnys mūsų yra senesnės, bet dabar tai tampa kažkokiu tai privalumu. Jos ne tokios modernios, bet jose iškepta duona yra kitokia“, - pridūrė V. Lazdauskienė.
Siekdama išsaugoti senąsias duonos receptūras, įmonė kai kuriuos gaminius yra sertifikavusi kaip tautinio paveldo gaminius.
„Stengiamės juos išsaugoti, nes kepykla įkurta 1962 m., tai tų senųjų tradicijų ir receptų iš tikrųjų turi ir yra išlaikiusi. Tuos gaminius tam ir stengiamės sertifikuoti, kad žmonės matytų ir žinotų, kad tai senieji gaminiai“, - pasakojo verslininkė.
Pirkėjų nežinia leidžia juos apgaudinėti
Tautinio paveldo sertifikatas neturi didelės įtakos pardavimams. Pasak V. Lazdauskienės, didžiųjų prekybos centrų kepyklos vis labiau užima specializuotų duonos ir pyragų gaminių rinką, todėl sunku su jomis konkuruoti. Tuo tarpu vartotojai ne visada žino, ką perka.
„Jiems tai yra verslo dalis, juo labiau, kad dabar yra visokiausių priedų ir šaldytų gaminių ir kitko, kas leidžia greitai ir paprastai tai padaryti. Pirkėjai produktą visada gauna šviežią, šiltą, o kiek tai yra tikra, sveika, jau čia kitas klausimas“, - svarstė pašnekovė.
Pašnekovės teigimu, ne paslaptis, kad prekybos centruose daugelis gaminių ir bandelių yra daroma iš įvairių mišinių, kur tereikia įpilti vandens: „Viskas jau yra padaryta. Tai gal pirkėjai, kurie su tuo nesusiduria, nežino, bet lentynose mato šviežią, minkštą, šiltą produktą. Ir jie renkasi jį.“
Duona nepigs
Nors šiais metais sumažėjo grūdų ir miltų kainos, tačiau esą duonos kepėjai žaliavų pigimo nepajuto, tad duona ateityje neturėtų pigti.
„Miltų kainos yra perdėtai išpūstos. Kitos žaliavos taip pat nepinga. Juk ne viens iš miltų yra kepama. Cukrus, riebalai ir visa kita nepinga“, - konstatavo faktą pašnekovė.