„Jau šiandien aišku, kad projektavimui „į orą“ iššvaistyta mažiausiai 20 milijonų eurų. Tiek milijonų kainavo vien projektų kūrimas, kurie niekada nebus įgyvendinti. Šie pinigai galėjo būti panaudoti tų pačių svarbių projektų įgyvendinimui. Dvi Rusnės estakados galėjo būti pastatytos jau seniai. Direkcija ilgus dešimtmečius veikė lyg politinių užsakymų biuras. Užsakydama projektus LAKD pirko sau ramybę – projektai buvo rengiami, net jei neturėjo realaus finansavimo. Visuomenės interesai suprantami, kelių tvarkymo poreikis yra didžiulis. Tačiau sistemingas Lietuvos kelių planavimas, galima sakyti, neegzistavo“, – sakė susisiekimo ministras Rokas Masiulis.
Pasak jo, po audito gali paaiškėti, kad iššvaistytos sumos yra didesnės, nes iš viso projektavimui yra išleista apie 46 mln. eurų. Pirmadienį ministerija ketina paskelbti sąrašas kelių, kurių projektavimui,ministro teigimu, buvo iššvaistyta 10 mln. eurų.
„Panašu, kad vienintelis realus paaiškinimas, kad patyrusi politikų spaudimą, ne viena direkcijos vadovybė politikus nuramindavo, kad darbas bus pradėtas ir nupirkdavo projektavimo darbus, tokiu būdu buvo nusiperkama ramybė kadencijos laikotarpiui, vadovai buvo vadinami sukalbamais ir patogiais“, – kalbėjo susisiekimo ministras.
Laikinasis Kelių direkcijos vadovas Vitalijus Andrejevas teigia, kad audito metu numatoma tikrinti apie tūkstantį projektų. Preliminariais duomenimis, dalis šių projektų nėra tinkami įgyvendinimui, nes neturi statybos leidimų arba neatitinka galiojančių techninių – normatyvinių dokumentų reikalavimų ir teisės aktų.
„Iš viso šiai dienai turime 46 mln. eurų nebaigtų projektavimo darbų sąnaudų. Tai yra projektai, kuriais dar nėra pasinaudota. Preliminariais duomenimis, daugiau kaip pusė tokių projektų niekada neišvys dienos šviesos dėl minėtų priežasčių: neatitinka galiojančių teisės aktų ir taip toliau“, – pirmadienį spaudos konferencijoje kalbėjo V. Andrejevas.
Kelių direkcijos projektų Auditą planuojama baigti šiemet.
„Techniniai projektai kelio ruožų rekonstravimui, kapitaliniam remontui ar plėtrai turėtų būti rengiami tik tinkamai juos suplanavus. Ankstesniais metais LAKD savo raštais bei vieša informacija klaidino visuomenę ir prisiėmė įsipareigojimus, kuriems neturėjo finansinių išteklių. LAKD darbuotojai, nors ir žinodami, kad planuose tokių projektų nėra arba jiems nėra numatytas finansavimas, pirko projektavimo darbus ir taip per daugelį metų LAKD patyrė milijoninius nuostolius, kadangi techninių projektų panaudojimas ateityje neįmanomas, o sukurtas turtas nelikvidus“, – sakė LAKD laikinai pareigas einantis direktorius Vitalijus Andrejevas.
Pavyzdžiui, 2009 metais LAKD nupirko paslaugą Via Baltica kelio A5 ruožo nuo 45 iki 56km techniniam projektui parengti už 1,5mln. eurų, o 2015 metais įsigijo projekto koregavimo paslaugą už 0,8 mln. eurų. 2014 metais Via Baltica kelio A8 ruožo nuo 32 iki 53km parengto projekto sprendiniai neužtikrina dabartinių transporto srautų pralaidumo ir saugumo reikalavimų, nors visi projektai privalo būti rengiami atsižvelgiant į 20 metų transporto srautų prognozes ir t.t.
