Taip nutiko Vilniečiui Erikui (tikras vardas ir pavardė – redakcijai žinomi), kuris tv3.lt portalui papasakojo, kad neatidžiai apžiūrėjo išsinuomotą „Spark“ automobilį, tad nepastebėjo kiauros padangos.
Anot jo, už susprogusią padangą įmonė pareikalavo susimokėti 70 eurų, kas yra 30 kartų daugiau nei reali kelias minutes trukusios kelionės kaina – 2,34 euro.
Vaikinas tikino, kad padanga buvo išsileidusi dar prieš jam pasiimant automobilį, tačiau įmonė atsisako šį įvykį tirti ir jau tris kartus mėgino nuskaičiuoti pinigus nuo kliento sąskaitos.
Gera valia sumą sumažino ir bandė ją nuskaičiuoti
„Įsėdus jautėsi, kad mašina pasvirusi, bet centre, važiuojant tuo akmenuotu grindiniu, visada pasviręs būni. Važiuodamas toliau atkreipiau dėmesį, kad kažkas yra ne taip. Sustojęs aikštelėje ir išlipęs pamačiau, kad priekinė padanga – tuščia.
Tad baigiau kelionę (ji kainavo 2,34 euro) ir pranešiau „Spark“ apie padangą. Tuomet gavau laišką, kad keičiasi naudojimosi automobiliu taisyklės. Kitą dieną gavau prašymą padengti padangos keitimo išlaidas – 90 eurų“, – atsimena Erikas.
Jis patikino, kad padanga jau buvo sprogusi dar prieš jam pasiimant automobilį, o per tokią trumpą kelionę ji net nebūtų spėjusi išsileisti. Taigi žalą padangai, jo spėjimu, padarė prieš tai automobilį turėjęs klientas, kuris apie tai tiesiog nepranešė.
Skaitytojui parašius, kad jis kreipsis į „European Anti–Fraud Office“ (kovos su sukčiavimu tarnyba Europoje), įmonė gera valia sumažino mokėtiną sumą iki 70 eurų.
„Jei padanga nusidėvėjo, nežinau, ar tai išvis galėtų būti kliento kaltė. Jei kelionės metu ji sprogtų, ar neturėtų to padengti įmonės draudimas?
„Spark“ pranešė, kad pinigai bus tiesiog nuskaičiuoti nuo mano kortelės. Bet aš juos įspėjau, kad su tuo nesutinku, kad įvykis turi būti labiau tiriamas, nes padanga buvo tuščia dar prieš mane“, – nurodė vilnietis.
Vis tik įmonė jau du kartus bandė prieš jo valią nuskaičiuoti po 70 eurų, trečią kartą mėgino nuskaičiuoti 6 eurus, tačiau šias operacijas Erikui pavyko sustabdyti.
Susimokėti teks, nes apie padangą pranešė per vėlai
Elektromobilių dalijimosi platformą valdančios bendrovės „Spark“ atstovas nurodė – jei klientas apie žalą praneša prieš pradėdamas naudotis automobiliu, tokios žalos jam atlyginti nereikia.
„Pranešimus apie bet kokius automobilių pažeidimus labai vertiname, nes tai padeda gerinti visų klientų patirtį ir operatyviai reaguoti.
Tais atvejais, kai apie žalą buvo pranešta vėliau, kiekvieną situaciją vertiname individualiai ir bendraujame su klientu analizuodami jo kelionę. Taip pat įvertiname nuvažiuotą atstumą, prieš tai vykusias keliones ir kitas aplinkybes“, – komentavo jis.
Anot atstovo, šiuo konkrečiu atveju, prieš klientui pradedant kelionę, minimam automobiliui nebuvo fiksuota jokia žala: „Buvo nuvažiuoti 3 km ir tik kelionės pabaigoje klientas pranešė apie sugadintą padangą.“
Pašnekovas patikino, kad automobilių technine apžiūra įmonė rūpinasi nuolat, todėl klientams nereikia mokėti už jokį natūralų nusidėvėjimą, automobilių dalių gedimus, jei jie atsirado ne dėl kliento kaltės.
Jis aiškino, kad visi automobiliai – apdrausti, tačiau įvykiams yra taikoma besąlyginė išskaita (franšizė).
„Įvertinę situaciją ir suprasdami kliento patirtį siekiame tik dalinio žalos kompensavimo, didžiąją žalos dalį prisiimdami sau.
Minimali besąlyginė išskaita (franšizė) – 150 eurų, priklausomai nuo turimos narystės tipo. Šiuo atveju pritaikėme dalinį žalos kompensavimą, kuris yra mažesnis nei minimali franšizė“, – kalbėjo „Spark“ atstovas.
Jis pridūrė, kad su policija įmonė bendradarbiauja, sprendžiant eismo įvykius ar tyčinę žalą, todėl šiuo atveju situacija buvo sprendžiama tik pagal kliento gautą informaciją ir įmonės taisykles.
Pašnekovas patikino, kad kliento minimi taisyklių pakeitimai nėra susiję su šiuo atveju, mat taisyklės esą yra keičiamos nuolat.
Kitur tvarka – panaši
Kitos automobilių nuomos bendrovės „CityBee“ vadovas Lietuvoje Domas Garbinčius aiškino, kad pastebėjus automobilio apgadinimą klientai turėtų apie tai pranešti.
Jis paminėjo, kad visi užfiksuoti automobilio kėbulo įbrėžimai, apie kuriuos buvo informuota, yra pažymimi lipdukais „pranešta“.
„Mūsų automobilių parkas – naujas, todėl kai kurie gedimai matomi ir automobilio prietaisų skydelyje. Pvz., apie sumažėjusį padangų slėgį vairuotojus informuos užsidegęs įspėjamasis ženklas.
Susidūrus su tokiu atveju taip pat kviečiame informuoti mus – fiksuoti programėlėje arba susisiekti telefonu“, – nurodė atstovas.
Jis patikino, kad, eismo įvykio atveju ar klientams apgadinus automobilius, prieš prašydama atlyginti žalą bendrovė visuomet įvertina įvykio aplinkybes.
„Jei kyla ginčų ar klausimų, glaudžiai bendradarbiaujame su policija, pateikiame visas detales apie įvykius, greitį, atliktus manevrus ir tuomet paliekame jiems priimti sprendimą.
Dažniausiai eismo įvykio kaltininką padeda išaiškinti įvykio deklaracija, kliento prisipažinimas ar kiti gauti įrodymai. Visi „CityBee“ automobiliai yra apdrausti civiliniu automobilių draudimu“, – komentavo D. Garbinčius.
Kokia tvarka dėl apgadinimo yra taikoma išsinuomojus „Bolt drive“ automobilį, „Bolt“ komentuoti nesutiko.
Turi įrodyti, kad žala atsirado ne dėl jo kaltės
Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba (VVTAT) aiškino, kad prieš naudojantis automobilio nuomos paslauga vartotojas turi užfiksuoti automobilio trūkumus.
Ir kiekvienu konkrečiu atveju turėtų būti sprendžiama, ar automobilio trūkumas galėjo būti pamatytas apžiūros metu.
„Vartotojui, kuris prieš naudodamasis automobiliu jo neapžiūrėjo, atsiranda prievolė įrodyti, kad žala automobiliui nebuvo padaryta jam naudojantis automobiliu.
Jei vartotojas pastebėjo, kad automobilis apgadintas, kai jau pradėjo naudotis automobiliu, būtų atsižvelgiama, kiek laiko praėjo, kol vartotojas pastebėjo, kad automobilis apgadintas“, – dėstė VVTAT.
Kalbėdama apie pinigų nuskaičiavimą tarnyba nurodė – jei apie tokias sąlygas klientas prieš paslaugą buvo tinkamai informuotas, tikėtina, kad įmonė tokią teisę turi.
Jei vartotojas nesutinka su pinigų nuskaičiavimu, jis turi teisę į pinigų susigrąžinimą: „Jis turi kreiptis į pinigus nuskaičiavusį subjektą, o ginčo nepavykus išspręsti taikiai – į VVTAT ar į bendrosios kompetencijos teismą.“
Tarnyba atskleidė, kad dėl galimai neteisėtų „Spark“ veiksmų nuo 2022 m. yra gavusi iki 10 skundų.
Ji įvardijo, kad ginčai kilo dėl įsigytos narystės sąlygų, taikomos išskaitos po automobilio apgadinimo, dėl neinformavimo apie kelių mokestį, dėl pritaikytos baudos už automobilio perdavimą vairuoti tretiesiems asmenims, dėl automobilio apgadinimo fakto, dėl įsigytos narystės galiojimo termino ir kt.
VVTAT pridūrė, kad ne visais atvejais vartotojai buvo teisūs, todėl ne visi sprendimai priimti vartotojų naudai.
Tokios sąlygos gali būti laikomos nesąžiningomis
Advokatas Martynas Antanaitis aiškino, kad asmuo, užsakydamas automobilio naudojimo paslaugą nuotolinio ryšio priemonėmis, sudaro nuotolinę nuomos sutartį ir sutinka su paslaugos teikėjo taisyklėmis.
Todėl prieš sudarant sutartį reikėtų atidžiai susipažinti su jos sąlygoms, taisyklėmis ir nesudaryti sutarties, jei sąlygos nepriimtinos.
Vis dėlto teisininkas paminėjo, kad ne visais atvejais paslaugos teikėjų siūlomos sutarčių sąlygos būna sąžiningos:
„Pvz., sąlygos, kai nuomininkas turi atsakyti už automobilio pažeidimus, kurie buvo iki automobilio faktinio naudojimosi pradžios, vien dėl to, kad apie juos nepranešė, gali būti laikomos nesąžiningomis ir neteisėtomis.“
Advokato vertinimu, jei aptariamu atveju asmuo tikrai nesukėlė žalos, tai paslaugos teikėjas turėtų atsižvelgti į jo argumentus, atlikti tyrimą dėl susiklosčiusios situacijos ir pagrįsti savo realiai patirtus nuostolius.
Ypač, kai paties „Spark“ taisyklėse rašoma, kad bendrovė gali prašyti patikslinti informaciją, ar tam tikri pažeidimai neatsirado naudotojo automobilio naudojimosi metu.
Šiuo atveju paslaugos teikėjo sutartyje nurodyta, kad už tam tikrus pažeidimus yra taikomos baudos (iš anksto sutartos netesybos), o tai teisine prasme yra iš anksto nustatyti būsimi nuostoliai, kurių nereikia įrodinėti, nurodė pašnekovas.
„Taisyklėse nurodyta, kad, pvz., sugadinus automobilio padangą reikia sumokėti 30–200 eurų arba visiškai padengti pagrįstas išlaidas ir sumokėti 20 eurų administracinį mokestį.
Teismai laikosi pozicijos, kad, pagal Civilinį kodeksą, netesybomis siekiama tik kompensuoti nukentėjusios šalies nuostolius. Tačiau jos negali leisti nukentėjusiajai šaliai piktnaudžiauti savo teise ir nepagrįstai praturtėti kitos šalies sąskaita“, – komentavo M. Antanaitis.
Taigi tais atvejais, kai klientas su tuo nesutinka ir reikalauja sumažinti netesybas, įmonė turėtų pagrįsti netesybas įrodžiusi realiai patirtus nuostolius, pabrėžė teisininkas.
