Tokia istorija pasidalijo į naujienų portalą tv3.lt besikreipęs vilnietis.
Gavo perpus mažesnę išmoką
Naujienų portalo tv3.lt skaitytojas Daumantas (vardas pakeistas – aut. past.) pasakoja dirbantis Vilniuje, muziejuje, ir už savo darbą per mėnesį gaunantis 570 eurų į rankas. Liepą vyras nedirbo 6 darbo dienas, nes sirgo. Dėl to, jo teigimu, jam „nuplaukė“ avansas (100 eurų), tačiau darbovietės buhalterija pasakė, kad dėl nedarbingumo dalį darbo užmokesčio, kaip ligos išmoką, padengs „Sodra“.
Vis dėlto, Daumantą iš „Sodros“ pasiekęs laiškas nemaloniai nustebino. Jame vyrui išmokėti buvo numatyta vos kiek daugiau nei 39 eurai, nors „Sodros“ internetinė skaičiuoklė išmoką rodė mažiausiai 90 eurų dydžio.
„Kaip aš skaičiuoju: uždirbu 570 eurų. Iš esmės 10 dienų buvau nedarbingume. Jei mėnesyje yra 30 dienų, tai vadinasi, kad daugmaž 10 dienų yra 190 eurų.
Jei už pirmas dvi nedarbingumo dienas apmokės darbdavys, atgausiu iš tų 190 eurų 38 eurus. Iš esmės „Sodra“ turėtų sumokėti 60 proc. nuo 152 eurų. Tai turėjau mažiausiai 90 eurų sulaukti. O dabar gavau varganus 40 eurų. Kaip už tiek išgyventi?
Maža to, gausiu gerokai mažesnę algą. Ir dar lyg to būtų maža, nesulaukiau ir avanso dėl ligos. Žodžiu, Lietuvoj sirgti neapsimoka, nes mokant kiekvieną mėnesį PSD negali nei sulaukti tinkamos sveikatos apsaugos, nei tinkamos išmokos. Mokesčius moki į orą“, – naujienų portalui tv3.lt apgailestavo Daumantas.
Skaičiuoklėje parodoma suma – ne galutinė
Trumpai nupasakojus „Sodrai“ vilniečio istoriją, institucija atsakė, kad iš aprašytos situacijos nėra galimybės nustatyti, kuriuo laikotarpiu žmogus buvo laikinai nedarbingas, kokias vidutines mėnesio pajamas įvedė į „Sodros“ skaičiuoklę ir ar žmogus dirbo visą laikotarpį, iš kurio apskaičiuojamas jo kompensuojamasis uždarbis
„Negalime įvertinti svarbių aplinkybių, turinčių įtakos ligos išmokos skaičiavimui. Be to, dėl asmens duomenų apsaugos negalime komentuoti konkretaus žmogaus situacijos“, – informavo „Sodra“.
Vis dėlto, įstaiga pasidalijo bendro pobūdžio paaiškinimu, kaip apskaičiuojama ligos išmoka iš „Sodros“ lėšų.
Jos specialistai atkreipia dėmesį, kad apdraustiesiems gyventojams, tapusiems laikinai nedarbingais dėl paties asmens ligos ar traumos, ligos išmoką už 2 pirmąsias kalendorines nedarbingumo dienas, sutampančias su darbuotojo darbo grafiku, moka darbdavys.
„Ligos išmoka iš „Sodros“ lėšų, lygi 62,06 procento išmokos gavėjo kompensuojamojo uždarbio dydžio, pradedama mokėti nuo 3 nedarbingumo dienos ir mokama tol, kol žmogus pasveiksta arba jam nustatomas darbingumo lygis. Ligos išmoka mokama neatsižvelgiant į ligos trukmę – nesvarbu, ar žmogus buvo laikinai nedarbingas 7 dienas, ar visą mėnesį.
Ligos išmokos dydis apskaičiuojamas individualiai pagal asmens draudžiamąsias pajamas, turėtas per paeiliui einančius tris mėnesius, buvusius prieš mėnesį iki mėnesio, kai išduotas nedarbingumo pažymėjimas. Pavyzdžiui, jei nedarbingumo pažymėjimas išduodamas lapkritį, imamos liepos, rugpjūčio ir rugsėjo mėnesį gautos draudžiamosios pajamos“, – pridedama įstaigos laiške.
Jame patikslinama, kad ligos išmoka iš „Sodros“ lėšų mokama už darbo dienas pagal kalendorių, taikant 5 dienų darbo savaitę. Išmokant ligos išmoką, iš priskaičiuotos sumos išskaitomas 15 proc. gyventojų pajamų mokestis ir 6 proc. privalomojo sveikatos draudimo įmoka.
Pavyzdžiui, šiuo metu minimali vienos dienos priskaičiuota ligos išmoka yra 8,35 euro, o maksimali – 89,01 euro.
„Ligos išmokos skaičiuoklė pritaikyta dažniausioms, įprastinėms, tipinėms situacijoms, tik preliminariam, orientaciniam ligos išmokos apskaičiavimui, todėl žmogui gali būti paskirta kitokio dydžio ligos išmoka, nei skaičiuojant ligos išmokos skaičiuokle, esančia internete.
(...) Atkreipiame dėmesį, kad ligos išmokos skaičiuoklėje įtraukta ir ligos išmoka už dvi pirmąsias kalendorines ligos dienas, už kurias moka darbdavys, todėl skaičiuoklės eilutėje žyminčioje gaunamą sumą „į rankas“ nurodoma didesnė suma nei ta, kurią gyventojui perveda „Sodra“. Skaičiuoklėje pateikiamas rezultatas priklauso ir nuo kitų pasirinktų kriterijų“, – praneša „Sodra“.
Kartais išmokos nesulaukia dėl darbdavio kaltės
Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė Inga Ruginienė, pasiteiravus, ar jai žinoma daugiau atvejų, kai darbuotojai gauna mažesnes, nei pasiskaičiavo, išmokas, sako, kad tokių atvejų vis dėlto nebūna daug.
„Tokių nusiskundimų daug nėra, nebent jau tyrimo eigoje išsiaiškiname, kad darbdavys mokėjo mažesnius mokesčius, nei turėjo. Dažniausiai nusiskundimai būna tada, kai žmogus nueina į polikliniką ir sužino, kad jis nėra draustas. Tada žmogui būna šokas. Jei jis normaliai dirba, kiekvieną mėnesį gauna atlyginimą, jam tikrai būna šokas“, – dalijasi I. Ruginienė.
Jos teigimu, taip nutinka dažniausiai tada, kai darbuotojai atidžiai neperskaito savo darbo sutartyje išdėstytų sąlygų.
„Kiekvienam darbuotojui, jei jis turi elektroninės bankininkystės prisijungimą, reikėtų bent kartą per mėnesį prisijungti prie savo „Sodros“ paskyros ir pasitikrinti, ar kiekvieną mėnesį darbdavys už darbuotoją perveda visus mokesčius, ar juos deklaruoja ir ar tai daroma tvarkingai. Tą yra labai svarbu tikrinti.
Kartais būna, kad darbdavys už darbuotoją nemoka mokesčių ir po kurio laiko „Sodra“ darbuotoją jau išmeta iš sistemos. Tokiu atveju darbuotojui nieko kito nebelieka, kaip tik kreiptis į darbo ginčų komisiją, kuri patikrina, ar žmogus tikrai dirbo. Jei taip, pripažįsta darbdavio kaltę ir atnaujina draudiminį laikotarpį“, – pasakoja I. Ruginienė.
Visgi, ji sako, kad mokesčių už darbuotoją nemokėjimo tendencijos kokiame nors viename sektoriuje, nėra. Tačiau tai dažniausiai būna tam tikros kategorijos įmonės.
„Tuo daugiau užsiima trumpo veikimo įmonės arba esančios ant bankroto ribos, kurios ir taip nelabai gerai atsiskaitinėja su darbuotojais, galbūt vėluoja išmokėti ir atlyginimus. Tai ypač tokiose vietose reikia duomenis sekti.
Ir apskritai, visada juos reikia sekti kartas nuo karto prisijungiant į savo „Sodros“ paskyrą pasižiūrėti, kas vyksta“, – primena I. Ruginienė.
