„Projektuose įprastai yra dalykų, kuriuos galima paspartinti, ir yra dalykai, kurie atsitinka neplanuotai. Tikslas yra suvaldyti rizikas ar maksimaliai jų išvengti ir paspartinti tai, ką galima spartinti“, – interviu BNS sako M. Keizeris.
Iš 25 kandidatų pasirinktas verslo administravimo ir vadybos išsilavinimą turintis 41-erių M. Keizeris jau dešimtmetį dirba valstybiniame energetikos sektoriuje. Jis sako turintis pakankamai korporatyvinio valdymo patirties, žino, kaip įgyvendinami infrastruktūros projektai.
– Kaip įsivaizduojate savo darbą, juk lūkesčiai Jums yra labai dideli, pirmiausiai – sinchronizavimo procesas, ar manote, kad tai pavyks padaryti greičiau nei iki 2025-ųjų, kaip norėtų energetikos ministras?
– Tuščiais pažadais ir skambiais žodžiais švaistytis nesinori, paprastai viską laikas parodo. Kalbant apie pačią veiklą, tai natūralu, kad bus iššūkis, pirmiausiai tai saugumas, sinchronizacija ir kiti dalykai, energetinis saugumas tiek elektros, tiek dujų prasme, tarptautinės jungtys.
Antra – integracija technine ir fizine prasme su kontinentine Europa, svarbi grupės integracija ir tai persipina su transformacija, kas ir yra „Epso-G“ grupės strategija: dekarbonizacija, atsinaujinanti energetika, korporatyvinis valdymas, naujos veiklos.
Nereikia bandyti iš karto pulti į tai, ką daro įmonės. Jos yra perdavimo sistemų operatorės, jos yra patyrusios, projektus vykdo nuo pirmų jų fazių, jos yra profesionalios, todėl sunku pasakyti, ką šioje vietoje būtų galima paspartinti. Bet kuriuo atveju, strategijos būtų įgyvendinamos per įmones ir nereikia iš jų atimti atsakomybių, tie, kas yra atsakingi už turtą, sistemas ir infrastruktūrą, gerai žino, ką daryti, tik reikia jiems sudaryti prielaidas dirbti.
– „Epso-G“ valdybos pirmininkas Robertas Vyšniauskas teigia, kad Jūsų laukia didžiulės atsakomybės plečiant nereguliuojamas veiklas ir koreguojant įmonių veiklos modelį. Kas čia turima galvoje?
– Matyt, pasiekti sinergijas, nes grupėje veikia skirtingos įmonės ir jų integralus veikimas gali potencialiai sukurti tam tikras sinergijas. Korporatyvinio valdymo modelis – tai sustiprinimas, aš nežiūriu į tai kaip į kažkokią revoliuciją. Reikia materializuoti sinergijas ir paversti jas į realią vertę finansine, ekonomine ir aplinkosaugine prasme.
– O kas yra nereguliuojamų veiklų plėtra?
– Ir dabar yra tam tikrų veiklų, kurios nėra reguliuojamos, matyt, yra tam tikros kryptys, kur galima surasti plėtros galimybių, kad įmonė užsidirbtų ir iš komercinės veiklos – bet kuri grupėje veikianti įmonė arba visa grupė per kitas įmones.
– Nereguliuojamos veiklos – ar tai „Tetas“? Kas dar?
– Ta pati „Tetas“, ranga, gali atsirasti tam tikros paslaugos, kurios gali būti nereguliuojamos, bendradarbiaujant su kitomis įmonėmis, grupėmis, bet dabar aš nenorėčiau apie tai išsiplėsti. Yra tokia kryptis, noras iš valdybos, taip – tai yra ambicija ir taip, tai nėra savaime suprantami dalykai, nes jeigu juos būtų galima lengvai padaryti, tai jie jau būtų.
– Norima, kad Lietuva jau 2024 metais galėtų sinchronizuotis su Vakarais, dalį darbų iki to laiko galima padaryti, bet jūrinę jungtį „Harmony link“ turbūt nėra realu. Kaip įsivaizduojate tą pagreitinimą? Ar tai įmanoma? Be to, Latvija ir Estija neskuba, ką darysite?
– Pirma: bet kuriuo atveju daugiau patikimų jungčių su kitomis šalimis yra geriau. Antra, sinchronizacija nėra tik Lietuvos veiksmas, tai suderinti veiksmai. Vienas iš aspektų yra įsteigtas Baltijos šalių regiono koordinavimo centras, kuriame dalyvauja „Litgrid“, jis yra atsakingas už sinchronizaciją. Jungtys yra statomos, baterijos taip pat, ir visi šie projektai yra spartinami.
Aš kol kas dirbu ESO ir aš dėl įvairų aplinkybių, įskaitant reguliavimą, teisės aktus, negaliu pernelyg gilintis į projektų detales, bet projektuose įprastai yra dalykų, kuriuos galima paspartinti ir yra dalykai, kurie atsitinka neplanuotai. Tikslas yra suvaldyti rizikas ar maksimaliai jų išvengti ir paspartinti tai, ką galima spartinti. Bet yra dar daug aplinkybių, kurios gali vienaip ar kitaip paveikti eigą.
Suprantu Jūsų lūkestį sužinoti konkrečias detales, bet tikiu, suprantate, kad nėra sąžininga ir protinga dabar įvardyti, ką galima padaryti.
– Kas, Jūsų manymu, lėmė, kad buvote pasirinktas atrankoje į šį postą? Kokie bruožai, gebėjimai, patirtis?
– Matyt, reikėtų klausti valdybos, bet tikiu, kad mane pasirinko ne dėl šukuosenos (juokiasi – BNS). Bandau savęs nepervertinti, bet manau, kad turiu pakankamai įvairios patirties tiek patronuojančiose įmonėse, tiek su korporatyviniu valdymu, tiek dirbant ESO, o tai yra sąlyginai arti infrastruktūrinių dalykų. Galbūt ši visuma sprendimus priimančiai valdybai ir pasirodė priimtinesnė. Nežinau, kas buvo kiti kandidatai, todėl sunku vertinti ir palyginti.
– Ar Jūs dalyvavote ir pirmoje atrankoje?
– Ne, pirmojoje atrankoje aš nedalyvavau.
– Ar energetikos ministras Dainius Kreivys, arba kas nors iš ministerijos Jus kvietė dalyvauti?
– Ne. Galiu pasidžiaugti, kad atranka vyksta skaidriai ir bendrauti tenka tik su tais, kas priima sprendimus: atrankų agentūra, atlygio ir skyrimo komitetu ir valdyba. Tikriausiai tai evoliucija viso valstybės valdomų įmonių sektoriaus.
– O kas lėmė Jūsų apsisprendimą dalyvauti atrankoje?
– Paprastai sprendimus lemia aplinkybių visuma, matyt, ji šiuo atveju susiklostė, viena vertus, dėl to, kad nedalyvavau pirmoje atrankoje, antra vertus, gal tuo momentu aš tiesiog turėjau per daug darbo arba buvo didelis intensyvumas. Suvokiau, kad pakankamai ilgai dirbu šioje grupėje ir, taip, aš esu patenkintas, ką čia turiu – komandą, iššūkius, galimybes juos padaryti ir tuo pačiu, matyt, natūraliai viduje intuityviai atsirado noras ieškoti kažko naujo.
Suprantu, kad ir naujame etape iššūkių netrūks, bus įdomu.
– Nepaisant to, kad „Ignitis grupę“ valdo Finansų ministerija, dirbdamas joje turėjote kontaktų su energetikos ministru D. Kreiviu. Kokie Jūsų santykiai su juo?
– Aš turėjau daug kontaktų su ministerija, bendravimas yra įvairiais kanalais, priklausomai nuo klausimų. Tai gali būti bendravimas su specialistais, viceministrais ar ministru ir santykis yra grynai darbinis: apie darbus, iššūkius, problemas, dalykus, kuriuos reikia spręsti.
Iš vienos pusės, ministro ir ministerijos lūkestis jaučiasi, iš kitos pusės – tai suprantama. Neišskirčiau kaip labai unikalaus santykio.
