JAV teisėsaugininkams uždarius rinkmenų apsikeitimo portalą „Megaupload“, daugelis pirmą kartą išgirdo apie jo įkūrėją Kimą Dotcomą bei pastarojo keistą gyvenimo stilių: prabangūs automobiliai, meilė modeliams bei noras gyventi kaip Jamesas Bondas.
Kaip rašo „Ars Technica“, vaikinas, anksčiau buvęs žinomas, kaip Kimas Schmitzas, vėliau kaip Kimble, Kimas Timas, Jimas Vestorius ir galiausiai, kaip Kimas Dotcomas, šiuo metu yra kaltinamas pinigų plovimu, reketu ir autorinių teisių pažeidimais. 2001-aisias „Telegraph“ jį apibūdino, kaip viešųjų ryšių agentūros košmarą ir žurnalisto svajonę.
Neseniai Kimas rašė, kad senasis gyvenimo būdas liko praeityje, o šiuo metu jis yra šeimos žmogus, kuriam smagu susėsti kartu su kaimynais išgerti puodelį kavos. Tačiau praėjusią savaitę Naujosios Zelandijos pareigūnai sraigtasparniais atvykę į jo vilą netoli Oklando, turėjo laužtis per ne vieną užraktą ir galiausiai vaikiną rado panikos kambaryje, o netoliese gulėjo nupjautavamzdis.
Šis įvykis tapo dar vienu įrašo K. Schmitzo kurtoje gyvenimo istorije, kurioje jis buvo programišių dievas, investuotojas į internetinius projektus bei žaidimo „Modern Warfare 3“ čempionas.
Kimas į žiniasklaidos dėmesio centrą bandė papulti nuo 1990-ųjų pradžios ir jam tai pavyko.
Kimble pradžia
Kimas gimė Vokietijoje. 1990-ųjų pradžioje jis, pasinaudojęs programišiaus įvaizdžiu, augančia visuomenės baime programišių atžvilgiu, pradėjo žiniasklaidos varomą kibernetinio saugumo karjerą. Pirmą šansą patekti tarp žiniasklaidos žvaigždžių jis gavo 1992 metais, kai jį kalbino Vokietijos žurnalistai bei citavo „Forbes“ straipsnyje skambiu pavadinimu: „Kompiuterių programišių nusikaltimų banga“. Kimas pasinaudojo žurnalistų technologiniu neišmanymu bei tuo metu programišius supusia paslaptingumo aura ir susikūrė geresnį, labiau pavojingą savo įvaizdį – panašų jei ne į Jamesą Bondą, tai bent jau į Daktarą Blogį.
Tuo metu jis slėpėsi po „Kimble“ slapyvardžiu ir teigė, kad vadovauja tarptautinei programišių grupuotei „Dope“. Jis tikino įsilaužęs į šimtų JAV bendrovių PBX sistemas (telefoninės biuro stotelės) ir pardavinėjantis jų prisijungimo slaptažodžius po 200 JAV dolerių. Be to, Kimas tikino, kad sukūrė ir pardavė šimtą užkoduotų telefonų, kurių neįmanoma pasiklausyti.
2001 m. interviu „Telegraph“ jis teigė, kad įsilaužė į „Citibank“ ir iš šio banko sąskaitų pervedė 20 mln. JAV dolerių „Greenpeace“ judėjimui. Tačiau vėliau „Greenpeace“ šią informaciją paneigė. Kimas taip pat sakė, jog įsilaužė į NASA, prisijungė prie Pentagono sistemų, kur rado itin slaptą informaciją apie Saddamą Husseiną Persijos įlankos karo metu.
Nėra įrodymų pagrindžiančių šią informaciją, tačiau panašu, kad dalis Kimo teiginių gali būti tiesa. Tikrai žinoma, kad jis nusipirko pavogtų telefono kortelių sąskaitų duomenis iš JAV programišių. Tada Honkonge ir Karibuose įjungė brangių numerių linijas ir, pasinaudojęs specialia programine įranga, iš pavogtų kortelių priskambino už 61 tūkst. svarų.
Programišių klubo „Chaos Computer Club“ narys Andreas Bogkas neseniai „Wall Street Journal“ teigė, kad Kimas buvo sukūręs kompiuterių sistemą, skirtą mokamai apsikeisti nelegaliai įgyta programine įranga. Tačiau Kimas, kalbėdamas Vokietijos televizijoje, apie tai prasitarė ir sistemą vėliau uždarė „Deutsche Telekom“.
Pirmosios baudos
Kimo bandymai įsilieti į legalų verslą su bendrove „Data Protect“, konsultuojant saugumo klausimais, galiausiai atsisuko prieš jį patį, kai pareigūnams pavyko nustatyti, kad Kimble ir jis yra tas pats asmuo. 1994 m. kovo mėnesį jį sulaikė policijos pareigūnai – jam buvo pareikšti kaltinimai dėl pavogtų telefono kortelių numerių pardavinėjimo. Po mėnesio vaikinas buvo paleistas, tačiau vėliau vėl sulaikytas dėl naujų kaltinimų ir dar kartą paleistas. 1998 metais jam buvo pateikti kaltinamai dėl sukčiavimo, šnipinėjimo ir dar keleto veikų. Teismas jam skyrė du metus kalėjimo lygtinai, nes tuo metu jam tebuvo 20 metų.
Tačiau blogos reputacijos pagalba jis stūmė į priekį savo saugumo verslą. „Data Protect“ sudarė bendradarbiavimo sutartį su oro linijomis „Lufthansa“, kai Kimas atskleidė saugumo spragą avialinijų sistemose. Tačiau Vokietijos programišių bendruomenė kalba, kad saugumo spraga buvo rasta dirbant kartu su žmogumi iš „Lufthansa“ bei dėka jo kompiuterių išmanymo.
Pirmosios pajamos užkūrė Kimo fantazijų variklį, leido jam įsigyti itin greitus automobilius bei finansavo kvailus poelgius. Jis garsino savo blogo berniuko, turtingo programišiaus-genijaus įvaizdį, sukūręs „Flash“ filmuką „Kimble, Special Agent“. Jame Kimo antrasis aš vairavo „Megacar“, plaukė „Megaboat“, įsilaužė į Billo Gateso namus bei šaudydamas kulkosvaidžiu ant sienos parašė „Linux“. Šis filmukas buvo pirmas viešas įrodymas, kad Kimas yra apsėstas viskuo, kas prasideda „Mega“.
Atsigręžė į internetą
Praėjus metams po suėmimo Kimas pradėjo dairytis į interneto „start-up“ verslus. Nuo pat pradžių jis stengėsi parodyti, kad yra Vokietijos atsakymas į Silicio slėnį. Pirmasis jo bandymas į vieną visumą sujungė dvi didžiausias jo gyvenimo meiles: internetą ir brangius automobilius. Kimas ir „Data Protect“ kūrė tikrą „Mega“ automobilį: prabangų automobilį, turintį prieigą prie interneto, kompiuterį, kelių kamerų konferencijos sistemą ir 17 colių ekraną. Automobilio kaina prasidėjo nuo 90 tūkst. JAV dolerių.
Projektas nepavyko, tačiau padėjo išpopuliarinti „Data Protect“ ir Kimą. Pastarasis dėjo ir kitas pastangas, kad palaikytų savo įvaizdį. 1999 metais, pasak Naujosios Zelandijos leidinio „Investigate“, buvo pastebėtas Miuncheno oro uoste, kur fotografavosi ten stovinčiuose lėktuvuose ir vėliau naudojo nuotraukas, teigdamas, jog lėktuvai yra jo.
2000 m. Kimas pardavė 80 proc. „Data Protect“ akcijų Vokietijos koncernui „TÜV Rheinland“, kuris bendrovę įsigijo dėl jos patirties tinkluose. Likusią akcijų dalį Kimas išlaikė per naują jo investicinio bendrovę „Kimvestor“.
Gavęs pajamų Kimas jas greitai išleido itin keistam reikalui. Pasisamdė aktorių trupę, filmavimo komandą, greitų automobilių mėgėjus ir sukūrė filmą „Kimble Goes Monaco“ (Kimble keliauja į Monaką), kurio prodiuseris buvo jis pats. Filme rodoma jo itin išlaidi kelionė į Monaką, prabangūs žaisliukai bei jachta.
2001 m. „Telegraph“ jį apibūdino, kaip 1,93 metrų aukščio, 114 kilogramų gigantą, kuris savo laiką padalino bendrovei „Kimvestor“, kurią pats vertino 200 mln. eurų, bei pinigų leidimui top modeliams, greitiems automobiliams ir brangioms jachtoms. Šiuo metu jam priklauso lėktuvas „Challenger“, sraigtasparnis, keli sportiniai automobiliai ir jachta. Praėjusią gegužę jis už 1 mln. JAV dolerių savaitei išsinuomavo 70 metrų ilgio prabangią jacthą, kurioje „Formulės-1“ etapo Monake metu rengė išlaidžius vakarėlius.
Žvilgsnis iš arčiau
Kol Kimas džiaugėsi dėmesiu, „TÜV Rheinland“ pradėjo domėtis, ką iš tikro iš jo nusipirko. Vienas iš „Data Protect“ projektų – nesėkminga internetinė parduotuvė LetsBuyIt.com. 2001 m. pradžioje, įsibėgėjant „dot-com“ burbulo sprogimui, portalas atsidūrė prie bankroto ribos. Kimas į jį investavo 375 tūkst. JAV dolerių ir dar patikino, jog sumą padidins iki 50 mln. eurų. Rinkos į tai sureagavo teigiamai, Kimas pardavė akcijas ir uždirbo 1,5 mln. eurų. Jam buvo nesvarbu, kad toks žingsnis pažeidė įstatymus ir už dalį pelno įsigijo „Mercedes Brabus EV12“, kuriuo 2001 m. įveikė „Gumball 3000“ ralį.
Teisėsaugininkams pradėjus tyrimą dėl Kimo sandorio, šis ruošė naują produktą. Startavo „Monkey AG“ (dar žinoma kaip „Monkeybank“) - elektroninio atsiskaitymo bendrovė, finansuojama investicinės bendrovės BMP. Pastaroji valdė 35 proc. naujosios Kimo įmonės akcijų. „Monkey“ biuro adresas ir didžioji dalis darbuotojų buvo iš „Data Protect“, kuri buvo valdoma TÜV.
2001 m. birželio mėnesį BMP ir TÜV suprato padėtį, atkirto Kimą nuo „Monkey“ ir kitų bendrovių valdymo. „Viskas, kas sukosi aplink poną Schmitzą yra vienaip ar kitaip įtartina“, - teigė TÜV atstovas spaudai Tobias Kerchoffas. Tai dar kartą patvirtino, kad sumaišties metu iš bendrovių „Kimvestor“ gavo neapdraustą 280 tūkst. eurų paskolą. Vėliau Kimas tikino, kad nesuprato, jog negalės jos sugrąžinti.
Tuo pačiu metu Kimas stengėsi atnaujinti savo programišiaus įvaizdį. Po rugsėjo 11-osios įvykių jis pareiškė, kad pradeda naują programišių grupuotę „Jauni protingi programišiai prieš terorizmą“ (Young Intelligent Hackers Against Terrorism (YIHAT)) bei tikino, kad įsilaužė į Sudano banko sąskaitas, priklausančias Osamai Bin Ladenui. Tuo pačiu metu savo portale kimble.org siūlė 10 mln. JAV dolerių atlygį už informaciją, padėsiančią sugauti O. Bin Ladeną.
Pakliuvo teisėsaugai
Tačiau spaudimas augo. Kimble 2001 metų rugsėjį teigė, kad jo turtas yra vertas 100 mln. JAV dolerių. Tačiau lapkričio mėnesį visos jo bendrovės buvo itin prastoje padėtyje. Programišių bendruomenė taip pat atsisuko prieš jį.
Gresiant kaltinimams dėl prekybos „LetsBuyIt“ akcijomis, pasinaudojus konfidencialiais duomenimis, Kimas nusprendė atsikvėpti ir 2002 m. sausį išvyko į Tailandą. Savo portale paskelbė, kad nuo šiol bus žinomas, kaip karalius Kimble pirmasis, Kimpire valdytojas.
Tačiau tik atvykęs į Tailandą, Kimas buvo areštuotas ir deportuotas atgal į Vokietiją, kad stotų prieš teismą. Tačiau ten jis buvo nubaustas tik 20 mėnesių lygtinai ir 100 tūkst. eurų bauda. 2003 m. jis prisipažino dėl „Monkey“ paskolos, todėl jo bausmė padidėjo dar 2 metais.
Vėliau Kimas persikraustė į Honkongą ir pradėjo naują gyvenimą.
