Šią savaitę Lietuvoje viešėjęs Kazachstano užsienio reikalų ministras Erlanas Idrissovas teigia, kad jo atstovaujama šalis, kuri per kelis artimiausius dešimtmečius – iki 2050-ųjų – planuoja įsiveržti į labiausiai išsivysčiusių pasaulio valstybių gretas, laikosi principo, kad svarbiausia plėtojant tarptautinį bendradarbiavimą yra ekonominė nauda.
Balsas.lt jau rašė, kad kazachų planuose nemažai dėmesio skiriama Lietuvai. Ministro teigimu, Kazachstano ateities vizijoje, kurią sausio viduryje savo šalies piliečiams pristatė prezidentas Nursultanas Nazarbajevas, vienas iš prioritetų – sukurti patikimą, ekonomiškai naudingą tiltą tarp Azijos ir Europos, todėl juos domina galimybės per Klaipėdos uostą gabenti krovinius. Kazachus taip pat domina Lietuvos patirtis bei galimybės bendradarbiauti žemės ūkio gamybos srityje, perdirbamojoje pramonėje diegiamos inovatyvios technologijos.
Trečioje interviu su Kazachstano užsienio reikalų ministru E. Idrissovu dalyje – apie attominę energetiką ir kitus ambicingus šios didelės Azijos valstybės planus ir siekius.
Gerbiamas ministre, pastarojo vizito metu su Lietuvos vadovais aptarėte tolimesnio dvišalio bendradarbiavimo tarp Kazachstano ir Lietuvos, globalaus ir regioninio saugumo bei kitus klausimus. Kokie aukščiausio lygio vadovų vizitai numatomi artimiausioje ateityje?
Abi šalys suinteresuotos, kad dvišalis ekonominis ir prekybinis bendradarbiavimas plėstųsi ir atneštų daugiau naudos. Todėl susitikimuose su Prezidente Dalia Grybauskaite, Seimo pirmininke Loreta Graužiniene, Ministru Pirmininku Algirdu Butkevičiumi bei kitais pabrėžėme, kad augant prekių srautams tarp Europos ir Azijos reikia kuo geriau panaudoti mūsų šalių geografinę padėtį ir transporto bei tranzito potencialą.
Tikimės, kad iki kitais metais vyksiančio mūsų prezidento vizito į Lietuvą jau bus įgyvendinti kai kurie konkretūs ekonominiai projektai. Taip pat tikimės, kad šiemet vyksiantis Lietuvos Ministro Pirmininko vizitas į Kazachstaną taps geru stimulu įgyvendinant konkrečius ekonominius projektus.
Kazachstanas suinteresuotas stiprinti ir parlamentinius ryšius su Lietuva, bendradarbiauti sprendžiant įvairius tarptautinius klausimus, todėl vizito metu aptarėme ne tik dvišalio bendradarbiavimo, bet ir globalaus bei regioninio saugumo ir kitus klausimus.
Į kokius renginius, kurie vyks Kazachstane, kviesite Lietuvos atstovus, verslininkus?
Mes jau pakvietėme Lietuvos vadovus atvykti į Astanos ekonomikos forumą, kuris tradiciškai vyksta vidurvasarį.
Taip pat jau pakvietėme Lietuvą dalyvauti tarptautinėje parodoje „Expo 2017“, kurios tema „Ateities energija“. Situacija dujų rinkoje lėmė, kad net 6 Lietuvos miestai naudoja tik biodujas. Todėl mes tikimės jūsų paviljone išvysti inovatyvias energetikos sektoriaus technologijas, kurias galėsime pritaikyti ir mūsų šalyje.
Europa pastaruoju metu atsargiai vertina galimybes plėtoti atominę energetiką. Tačiau Kazachstanas turi dideles urano atsargas, yra jo gavybos ir eksporto lyderis pasaulyje. Kokia bus jūsų šalies energetikos strategija?
Kazachstane Achtau mieste ilgus metus sėkmingai veikė atominis reaktorius. Žinoma, po Fukušimos tragedijos pasitikėjimas atomine energija gerokai susvyravo, tačiau atominė energija yra viena iš pačių švariausių, todėl mes plėtosime ir urano gavybą bei perdirbimą, ir atominę energetiką. Jau šiemet gali būti priimtas sprendimas statyti naują atominę elektrinę.
Tačiau bus naudojami ir kiti ištekliai. Mūsų energetiniame krepšelyje bus ir iškastiniai ištekliai, ir atominė energetika, ir žalioji energija. Manau, kad atominė energija 2050 metais sudarys 10-15 proc. visos Kazachstane naudojamos elektros energijos.
Nepaisant to, kad turime dideles naudingųjų iškasenų – anglies, naftos, dujų, urano atsargas, mes ruošiamės postangliavandenilio epochai. Mes pasirengę eiti modernios žaliosios energetinės politikos keliu ir sieksime, kad 2050 metais 50 proc. energijos būtų pagaminama iš alternatyvių šaltinių.
Kalbėdami apie bendradarbiavimą jūs minėjote ne vieną šalį. Kokios postsovietinės erdvės ir kitos šalys Europoje ir Azijoje yra pagrindiniai Kazachstano partneriai?
Vienareikšmiai Rusija. Į lyderius veržiasi Baltarusija – esame Muitų sąjungos nariai ir nuo to laiko, kai ji buvo įkurta, prekybos tarp mūsų šalių apimtys labai išaugo. Dar vienas stambus prekybos partneris – Ukraina. Sėkmingai bendradarbiaujame ir su Kinija.
Jei Europos Sąjungą (ES) laikytume vienu kolektyviniu partneriu, ši sąjunga būtų vienu pagrindinių partnerių ekonominio bendradarbiavimo srityje. Prekyba su ES šalimis sudaro pusę mūsų užsienio prekybos apimčių.
Beveik pusė visų užsienio investicijų į Kazachstaną ateina iš ES šalių. Priminsiu, Kazachstano užsienio prekyba perkopė 100 mlrd. dolerių sumą, taigi prekybos su ES apimtys – beveik 50 mlrd. dol. Užsienio investicijos į Kazachstaną siekia beveik 200 mlrd. dol., taigi, beveik 100 mlrd. dol. investicijų atėjo iš ES šalių.
Dar vienas svarbus mūsų partneris ir investuotojas – Turkija. Manome, kad šios tendencijos išliks ir ateityje. Dar daugiau. Mūsų prezidentas N. Nazarbajevas įžvelgia galimybę, kad ateityje Turkija galėtų prisijungti prie Muitų sąjungos bei Eurazijos ekonominės sąjungos. Turkija per Juodąją jūrą turi bendrą sieną su Muitų sąjungos šalimis, todėl per ją atsivertų naujos ekonominio bendradarbiavimo galimybės.
Užsimenama, kad jūsų šalis mielai perima ES patirtį...
V. Čerčilis yra pasakęs, kad demokratija ne pati geriausia politinės santvarkos forma, tačiau geresnės nėra. ES, eurointegracija labiausiai pasiteisinusi integracinių procesų forma. Pasakyti, kad Europos namuose viskas idealu, negalima, tačiau akivaizdus siekis viską sutvarkyti, nušlifuoti integracijos mechanizmą. Nors ES jau 50 metų, vis dar ieškoma optimalios ekonominio bendradarbiavimo formulės. Todėl mes mokomės iš jūsų.
Kadangi, kaip minėjau, Kazachstanas iki 2050 metų planuoja įsiveržti į labiausiai išsivysčiusių pasaulio valstybių gretas, svarbiausia mums yra ekonominis pragmatizmas, ekonominiai interesai. Jais remiasi mūsų požiūris į integracinius procesus, kuriuose dalyvaujame. Tai esminis dalykas, kuriuo remdamiesi vertiname ir kitur vykstančius integracinius procesus. Ne aklai kopijuoti, ne politizuoti. Nuogas ekonominis pragmatizmas – toks mūsų požiūris.
