64 proc. Lietuvos gyventojų, antros pakopos pensijų fonduose kaupiančių senatvei maksimaliu būdu, teigė visiškai nepajutę sumažėjusių pajamų, atskleidė „Danske Bank“ užsakymu tyrimų bendrovės RAIT rugpjūtį atlikta gyventojų apklausa.
Paklausti, kokią įtaką jų finansams daro kaupimas antros pakopos pensijų fonde vadinamuoju 2+1+1 būdu (2 proc. bazinė įmoka iš „Sodros“, 1 proc. darbo užmokesčio dydžio asmeninė įmoka bei 1 proc. vidutinio darbo užmokesčio dydžio valstybės parama), 64 proc. nurodė, kad visai nepastebėjo sumažėjusių pajamų, 21 proc. teigė, kad pastebėjo sumažėjusias pajamas, tačiau tai beveik neturėjo įtakos jų finansams. Tik 10 proc. antrosios pakopos dalyvių teigė, kad pastebėjo sumažėjusias pajamas bei, kad sumažėjimas buvo skausmingas jų finansams.
„Vertinant apklausos rezultatus, galima teigti, kad valstybės politika pasiteisino. Žmonės, pasirinkę maksimalų pensijų kaupimo būdą dėl valstybės paskatos kaupia beveik du kartus daugiau, negu to nepadariusieji. Tačiau dėl kaupimui atidėtos pajamų dalies ir dėl to atitinkamai sumažėjusių pajamų, neigiamo efekto didžioji dauguma gyventojų nepajuto“, – sako Darius Kuzmickas, „Danske Capital investicijų valdymas“ generalinis direktorius.
Tyrimas atskleidė, kad maksimalų kaupimą pensijai dažniau rinkosi aukštesnio išsimokslinimo, 25-54 m. amžiaus grupei priklausantys ir samdomą darbą dirbantys asmenys. Taip pat, apklausa atskleidė, kad rečiausiai sumažėjusių pajamų įtaką pastebėjo Vilniaus apskrities gyventojai.
Pasirinkusieji maksimalų kaupimą, tikėtina, sukaups gerokai daugiau, negu tie, kurie neskiria asmeninių lėšų kaupimui. Prognozuojama, kad dėl senėjančios visuomenės ir neigiamų tendencijų darbo rinkoje po kelių dešimtmečių valstybės socialinio aprūpinimo sistemai taps vis sunkiau užtikrinti adekvatų pensininkų aprūpinimą. Todėl papildomas asmeninis lėšų kaupimas savo pensijai turėtų būti kiekvieno šiandien dirbančio piliečio prioritetas.
RAIT tiesioginio interviu būdu rugpjūtį apklausė 1 tūkst. Lietuvos gyventojų.
