Nors šiemet šalies valdžia, gelbėdama "Sodrą", sumažino į privačius pensijų fondus pervedamą įmokos dalį, atsigaunant akcijų rinkoms geros naujienos pirmiausia aplanko tuos, kurie pensijas kaupia privačiai. Antros pakopos pensijų fondų vieneto vertė per antrąjį metų ketvirtį vidutiniškai padidėjo 7,5 proc., o per pusmetį - 7,28 procento.
"Sodra" į pensijų fondus birželį už šių metų pirmąjį ketvirtį pervedė 137,5 mln. litų, o tai beveik 50 proc. mažiau lėšų nei už praėjusių metų paskutinius tris mėnesius. Kaip savo apžvalgoje aiškina Vertybinių popierių komisija (VPK), pagrindinė to priežastis yra daugiau nei perpus mažesnis įmokų tarifas, kuris nuo 5,5 proc. buvo sumažintas iki 2 procentų. Kita svarbi priežastis - šalyje didėjantis nedarbo lygis ir mažėjančios pensijų fonduose dalyvaujančiųjų apmokestinamosios pajamos.
Pasak LŽ pakalbintų privačių pensijų fondų atstovų, toks šalies valdžios sprendimas neatbaidė naujų dalyvių apsisprendimo kaupti pensijas privačiai - jų skaičius nebemažėja, o stabilizuojasi. Šeštus metus trunkanti pensijų reforma šiuo metu pereina į naują etapą.
Rinka beveik pilna
UAB "Swedbank investicijų valdymas" direktorius Aurimas Maždžierius LŽ sakė, kad nors naujų antros pakopos pensijų dalyvių pirmąjį pusmetį sumažėjo kone 40 proc., 41 tūkst. naujų dalyvių yra būtent tas normalus skaičius, kuris rodo rinkos stabilizavimąsi. "Privačiuose pensijų fonduose papildomą pensiją savanoriškai kaupia kone milijonas šalies gyventojų, ir tai jau sudaro daugiau kaip 74 proc. visų galinčiųjų tai pasirinkti. Todėl šių metų sumažėjimas labai natūralus, nes tiesiog jau yra mažiau galinčiųjų", - teigė A.Maždžierius.
Pasak jo, vos 1 proc. esamų dalyvių šį pusmetį buvo linkę keisti investavimo kryptį į mažiau rizikingą. Tačiau šis skaičius kasmet išlieka panašus ir nerodo, kad nuo akcijų rinkų griūties nukentėję būsimi pensininkai būtų paniškai puolę į konservatyvius produktus.
Pašnekovas sutinka su nuomone ir ketinimais keisti pensijų fondų valdymo struktūrą, siekiant ne tik jos efektyvumo, bet ir padedant žmonėms sukaupti didesnes pensijas.
"Didelė dalis pensijų fondų dalyvių būsimas pensijas kaupia išties gana konservatyviai, nors pagal savo amžių galėtų tai daryti rizikingiau, o senatvėje turėti didesnes privačiai sukauptas pensijas. Kad dalyviams nereiktų metams bėgant kaitalioti investavimo rizikos, siūloma fondų valdytojams būti atsakingiems už akcijų dalies mažinimą, taip išsaugoti žmogaus lėšas jam esant arčiau pensinio amžiaus", - dėstė A.Maždžierius. Jo įsitikinimu, tai padėtų padidinti daugumos pensijų fondų dalyvių pensijas, nes žmonės nėra linkę aktyviai stebėti savo pensijų sąskaitų.
Prasidės pinigų auginimas
Gyvybės draudimo ir pensijų bendrovės "Aviva Lietuva" finansų direktorius Arūnas Rumskas LŽ sakė, kad šiuo metu vidutinė pensijų fondų dalyvio sąskaitos vertė siekia 3 tūkst. litų, o į pensiją išeinantis žmogus turės turėti sukaupęs vidutiniškai apie 50-70 tūkst. litų vertės papildomą pensiją. "Tie, kas labai norėjo, per 5 metus tikrai apsisprendė šiuos pinigus kaupti privačiai. Žmonių pasirinkimo ir apsisprendimo etapas baigiasi, prasidės pinigų auginimas", - teigė A.Rumskas.
Paklaustas, ar neatsiras didesnė kova dėl klientų tarp atskirų fondų valdytojų, pašnekovas sakė, kad šie metai rodo labai rimtą signalą, kad žmonės migruos daug stipriau negu lig šiol. "Klientų aktyvumas dar tik prasideda, nes žmonės dar tik įgyja investavimo patirties ir ateityje prieš apsispręsdami jau galės įvertinti, kaip kompanijos dirbo pakilimo ir nuosmukio metu, "nepirks" vien tik gerų praeities rezultatų", - sakė jis.
UAB "DnB NORD investicijų valdymas" generalinis direktorius Šarūnas Ruzgys LŽ teigė, kad jau matoma rinkų blogojo periodo pabaiga ir investuojant jau kaip tik reiktų rinktis didesnę akcijų dalį. "Tačiau, kaip žinia, čia teorija ir praktika atitinka viena kitą, nes privatūs asmenys dažnu atveju daro atvirkščius sprendimus, negu turėtų daryti, t. y. perka kai yra brangu, kai kiekvienas tai daro, o parduoda, kai visi parduoda ir yra pats blogiausias metas parduoti. Esant menkai akcijų vertei, kuri šiuo metu linkusi didėti, yra palankus metas investuoti, ir jeigu valdžia nebūtų sumažinusi pervedamos įmokos dalies, būtų buvę galima "atsigriebti" už prarastus metus dabar nuperkant daugiau pigesnių akcijų, kurios ateityje duos neabejotiną didesnę grąžą. Dabartinis valdžios sprendimas fondų dalyvius privertė nuostolius prisiimti maksimaliai ir nesuteikė galimybės tuos nuostolius kažkiek kompensuoti būsimų pensininkų", - mano Š.Ruzgys.
Mažiausias pasaulyje tarifas
Įmokų į būsimųjų pensininkų sąskaitas sumažinimas neišspręs Lietuvos Vyriausybės problemų, o pasekmės gali būti labai skaudžios - pensijų reformos žlugimas, didėjantys "Sodros" įsipareigojimai, užsienio investuotojų abejonės dėl Lietuvos valstybės politinio ir ekonominio stabilumo. Tokios nuomonės laikosi laišką Lietuvai atsiuntusi Tarptautinė pensijų fondų valdytojų federacija (FIAP). Taip paskelbė Alfa.lt. Laiške atkreipiamas dėmesys, kad Lietuvai nuo 5,5 iki 2 proc. sumažinus įmokas į būsimųjų pensininkų sąskaitas tai yra mažiausias tarifas pasaulyje tarp pensijų reformą pradėjusių šalių. Federacijos duomenimis, didžiausias tarifas yra Urugvajuje (12 proc.), kitos šalys taip pat yra nustačiusios didelius tarifus - Slovakija (9 proc.), Vengrija (8 proc.), Makedonija (7,4 proc.), Lenkija (6,87 proc.).
Faktai
VPK duomenimis, šių metų antrasis ketvirtis buvo sėkmingas Lietuvoje veikiantiems II ir III pakopos pensijų fondams. Pasaulio akcijų rinkose balandžio ir gegužės mėnesiais tęsėsi pakilimas, tačiau netrūko stabtelėjimų, ypač birželio mėnesį, kai vėl suabejota ekonomikos atsigavimo sparta.
Antros pakopos pensijų fondų vieneto vertė per antrąjį metų ketvirtį vidutiniškai padidėjo 7,5 proc., o per pusmetį - 7,28 procento. Tiek nuo metų pradžios, tiek per antrąjį ketvirtį labiau padidėjo didesnę dalį į akcijas investuojančių pensijų fondų apskaitos vieneto vertės. Per antrąjį ketvirtį akcijų pensijų fondai paaugo net 12,94 proc., o vidutinės akcijų dalies, kuriuose kaupia daugiausia dalyvių, vieneto vertės padidėjo 9,88 procento.
Pirmojo šių metų pusmečio pabaigoje antros pakopos pensijų fondų turto buvo investuota į vyriausybių vertybinius popierius (VVP), iš kurių 43 proc. (552 mln. litų) sudarė Lietuvos VVP. Daugiau nei penktadalis (beveik 23 proc.) turto buvo investuota akcijų rinkoje, 16 proc. turto sudarė investicijos į skolos vertybinių popierių rinką. Lėšų, laikomų indėliuose ir grynaisiais pinigais atsiskaitomojoje sąskaitoje, dalis siekė 13,5 procento. Lietuvoje buvo investuota beveik 36 proc. viso antros pakopos pensijų fondų turto, o likusi dalis - užsienyje. 71 proc. turto buvo investuota eurais, 21 proc. - litais, o investicijos JAV doleriais siekė 7 procentus.
Per balandį, gegužę ir birželį į pensijų kaupimo sistemą atėjo per 17 tūkst. naujų dalyvių, iš jų daugiau nei pusė (53 proc.) pasirinko vidutinės akcijų dalies, po 16 proc. - mažos akcijų dalies ir akcijų pensijų fondus. Per antrąjį ketvirtį 9,5 tūkst. dalyvių (apie 1 proc. visų dalyvių) nusprendė pakeisti pensijų kaupimo bendrovę, o tai yra 38,7 proc. daugiau negu praėjusį ketvirtį. Tuo metu pensijų fondus toje pačioje bendrovėje keitė 1 691 dalyvis, iš jų beveik pusė (47,6 proc.) rinkosi konservatyvesnį investavimą.
Jolita ŽVIRBLYTĖ
