Miesto savivaldybės administracijos Kūno kultūros ir sporto skyriaus specialistai parengė projektą, kuriame išdėstyti galimi S. Dariaus ir S. Girėno sporto centro erdvių panaudojimo įkainiai, kai būtų paskirtas dalinis centro finansavimas.
To finansavimo nereikėtų, jei aštuntą dešimtmetį visai neprastai gyvuojanti centrui priklausanti Kauno sporto halė nebūtų „paguldyta ant menčių“ jaunos ir modernios konkurentės – „Žalgirio“ sporto ir pramogų arenos. Kadangi, kaip paskaičiavo sporto centro direktorius Vytas Snarskis, į „Žalgirio“ areną iš halės neabejotinai persikels apie 90 procentų komercinių pramoginių bei pagrindinė dalis sporto renginių, iš savo gaunamų pajamų halė neišsilaikys.
Vien „Žalgirio“ krepšinio komandos renginiai Kauno halėje S. Dariaus ir S. Girėno sporto centrui kasmet duodavo 300 – 400 tūkstančių litų pajamų. Panašiai tiek pat centras susirinkdavo ir iš reklamos bei prekybos per „Žalgirio“ renginius. Dabar tos pajamos (ir dar didesnės) atiteks naujajai arenai, pastatytai savivaldybės užsakymu už jos biudžeto, paskolintas bei Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės investicijų programos lėšas. Arena perduota koncesininkui, kuriam savivaldybė kasmet dar primokės po 3 mln. litų daliai išlaikymo išlaidų padengti. Ir tai tęsis daugiau nei du dešimtmečius.
Kauno halei išsilaikyti savivaldybei iki šiol nereikėjo skirti jokių pinigų iš visų kauniečių mokesčių mokėtojų sudėto biudžeto. Tačiau halei atėjo sunkūs laikai. Metus ji baigs dar be minuso, nes pavasarį, kai turėjo pelningų projektų, sugebėjo daugiau užsidirbti. Dabar tokie projektai „nebešviečia“, o kasmet reikia turėti 2 mln. litų.
Sporto specialistų siūlomo dalinio halės ateities projekto miesto savivaldybėje dar neišanalizavo speciali darbo grupė (jai vadovauja savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Raimundas Miladauskas), turinti parengti S. Dariaus ir S. Girėno veiklos strategiją. Žinoma, ir tos strategijos vis dar nėra. Nors kad centras patirs nemažų problemų dėl halės, kuri iki šiol sugebėdavo ne tik sau užsidirbti, bet ir dalį lėšų skirti tam pačiam centrui priklausančio stadiono išlaikymui, žinoma jau ne vienus metus – nuo pat „Žalgirio“ sporto arenos statybos darbų pradžios.
Ir iki tol nemažai diskutuota įvairiuose pasitarimuose, kaip geriau panaudoti Kauno halę, kai ji bus priversta atsisveikinti su „Žalgirio“ klubu bei kitais neblogas pajamas garantavusiais įnamiais. ELTA primena, kad iš pradžių Kauno sporto halės labai norėjo Lietuvos kūno kultūros akademija. Tiesa, norėjo ir su ja galinčių ateiti pajamų, kad aukštosios mokyklos biudžetui erdvios sporto bazės išlaikymas nepridarytų didelių papildomų išlaidų. Juk garantijos, kad ministerija į tai atsižvelgs ir padidins akademijai kasmetinį finansavimą, tai nėra.
Teoriniais pamąstymais liko ir viešai skelbtas siūlymas Kauno sporto halę paversti viso miesto studentų sporto baze, kooperuojant aukštųjų mokyklų bei savivaldybės lėšas. Juolab „neužsikabinta“ už Prezidentės Dalios Grybauskaitės nesenos idėjos Kauno sporto halėje įrengti visos Lietuvos sporto muziejų, nes toks muziejus jau ne vienerius metus veikia Kauno senamiestyje. Jį perkėlus į Kauno halę, eksponatai tikrai neužpildytų didžiulių jos erdvių.
„Siūliau darbo grupei pasvarstyti, ar nebūtų priimtina koncesija ir Kauno sporto halei. Taip pat, kaip “Žalgirio" arenai. Su daliniu savivaldybės biudžeto finansavimu. Tačiau niekas nepasakė net ar tas pasiūlymas svarstytinas, ar ne.
Halė turės nemažai renginių ir ateityje. Gal tik kuklesnių nei anksčiau. Žinoma, ir mažiau pelningų. Galimybe sportuoti, organizuoti varžybas, koncertus ar kitokius renginius Kauno sporto halėje daug kas domisi. Preliminariai planuojame, kad kitąmet jų galėtų čia būti 200. Tiesa, nuo halės neturtingus klubus, renginių organizatorius atbaido įkainiai, kuriuos ir taip mažiname iki ribos, kurią peržengę, tikrai neišsilaikytume", – Eltai pasakojo sporto centro direktorius V. Snarskis.
Pagal projektą, kuris numato dalinį sporto centro finansavimą, halės su įranga bei pagalbinėmis patalpomis paruošimas ir naudojimas sporto renginiams (šalies krepšinio, rankinio ir tinklinio rungtynėms) vieną dieną (8 val.) kainuotų 5300 Lt, 4 val. – 2650 Lt. Rankinio dangos specialus apklijavimas juostomis – dar 800 Lt. Treniruotei per 1 val. tektų išleisti 600 – 800 Lt.
Siūlomi mažesni tarifai ir greta Kauno sporto halės esančiam stadionui. Projekte numatoma, kad 3500 Lt kainuotų stadiono parengimas su tribūnomis futbolui, tačiau tai tebūtų tik 41 proc. faktinių sąnaudų. Be tribūnų pakaktų 2000 Lt (tos lėšos padengtų 29 proc. faktinių sąnaudų), regbio 6 val. – įkainis – 2500 Lt (36 proc. sąnaudų, lengvosios atletikos miesto varžybų 1 diena (8 val.) 2500 ir 500 Lt). Prie tų sumų tektų pridėti ir PVM.
