Daugiabučių namų priežiūros specialistai skambina pavojaus varpais. Kauno centre bet kada gali nukristi arti 300 balkonų ir sugriūti apie 10 namų. Nepaisant galimų nelaimių ir tragiškų pasekmių, didžioji dauguma prastos būklės namų savininkų į specialistų perspėjimus numoja ranka ir kategoriškai atsisako remontuoti savo daugiabučius.
Kauno centre daugiabučius namus prižiūrinčios įmonės „Kauno centro būstas“ direktorė Jurgita Jurevičiūtė-Balčiūnaitienė vardija negailestingą statistiką. Jos teigimu, Centro seniūnijoje 48 namuose yra apie 300 avarinės būklės balkonų. Juose matosi atvira laikančioji armatūra, aptrupėjęs tinkas, dalyje balkonų trūksta apsauginių tvorelių. Specialistai sako, kad šie balkonai gali bet kada nukristi.
„Situaciją išties tragiška. Jau ne vienus metus raginame gyventojus pritarti remonto darbams, tačiau daugelis į tai tik numoja ranka. Baisu ir pagalvoti, kokios pasekmės gali būti, jei kuris nors iš šių balkonų nukris. Negaudami gyventojų sutikimo tvarkyti bendrąsias namo konstrukcijas, prasčiausios būklės balkonus prevenciškai aptraukiame tinklu. Tačiau ši priemonė nuo griūties neapsaugo – ji gelbsti tik nuo atskirų luitų kritimo“, - sako J.Jurevičiūtė-Balčiūnaitienė.
Be avarinės būklės balkonų Kauno centre apstu daugiabučių, „sergančių“ kitomis rimtomis ligomis. Šiuo metu 79 namuose stogai pralaidūs vandeniui, todėl nuolat užliejamos patalpos. 36 namuose fasadai stipriai aptrupėję, matosi atviri plytų plyšiai.
Specialistų teigimu, Kauno centre yra bent 10 avarinės būklės namų, kurie vieną dieną gali paprasčiausiai sugriūti. Mat šiuose namuose perdangos turi avarinės būklės požymių.
„Kauno centro būstas“ jau daug metų ragina gyventojus tvarkyti savo namus, tačiau beveik visi pasiūlymai atsimuša kaip į sieną. Apie tai byloja ir susirinkimų, balsavimų, atliktų darbų statistika.
„Per 5 metus dėl remonto darbų organizavome 465 gyventojų susirinkimus, 1120 balsavimų raštu. Deja, tačiau tik 27 susirinkimai ir balsavimai dėl namų stogų, balkonų, fasadų remonto darbų laikomi įvykusiais. Gyventojų abejingiumas lėmė, kad per 5 metus suremontavome tik 18 stogų, keturių namų fasadus, dviejų namų balkonus. Tai – tik lašas jūroje”, - pabrėžė J.Jurevičiūtė-Balčiūnaitienė.
Pagrindinė priežastis, kodėl gyventojai nenori rūpintis savo turtu – abejingumas. Kita priežastis – didelė darbų kaina, nes Kauno centre esantys namai patenka į Kultūros vertybių paveldo zoną. Tvarkant tokius namus privalu išlaikyti pastato autentiškumą, naudoti atitinkamas medžiagas. Be to, remonto darbus vykdyti gali tik Kultūros vertybių paveldo zonoje dirbti galinčios atestuotos įmonės.
„Suprantame, kad gyventojams sunku vienu sykiu sumokėti už šiuos darbus, todėl visada siūlome galimybę išsimokėti per tam tikrą laikotarpį“, - pridūrė „Kauno centro būsto“ direktorė.
