Praėjusiais metais Kaune tendencingai daugėjo socialinių pašalpų gavėjų. Ypač padaugėjo tarp jų šeimų, kuriose suaugę darbingo amžiaus, tačiau darbo neturintys, asmenys augina 1, 2 ar daugiau vaikų.
Lyginant pastaruosius dvejus metus finansiniu atžvilgiu, 2009 metais socialinėms pašalpoms miestui prireikė 9,8 mln., tuo tarpu 2010-aisiais jų teko išmokėti net 33,17 mln. Lt. 2009 metų sausį Kaune socialinė pašalpa buvo mokama 857 šeimoms, o praėjusių metų sausį – jau 3186 šeimoms. Šių metų sausį socialinė pašalpa bus mokama 5824 kauniečių šeimoms.
„Nemažai šeimų prašo savivaldybės pagalbos ir tuomet, kai tik vienas iš suaugusių šeimos narių dirba, tačiau gauna minimalų atlyginimą. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad daugybė trisdešimtmečių keturiasdešimtmečių kauniečių yra registruotų darbo biržoje ir dirba vos puse etato.
Žinoma, už darbą gaudami pusę, neretai, – tik minimalaus, atlyginimo. Jų šeimoms bei jiems patiems tų pinigų išgyventi tikrai neužtenka“, – Eltai trečiadienį sakė Kauno miesto savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus vedėja Ana Sudžiuvienė.
Šio skyriaus duomenimis, 2010 m. rugpjūčio–rugsėjo mėnesiais Kaune padaugėjo socialinės pašalpos gavėjų ir todėl, kad dėl paramos kreipėsi studijas baigę bei diplomus gavę, tačiau neradę darbo ir darbo biržoje užsiregistravę aukštųjų mokyklų absolventai.
Bedarbiais liko ir daugybė buvusių abiturientų, niekur neįstojusių studijuoti. Tačiau džiuginanti žinia ta, kad spalio–lapkričio mėnesiais jau buvo pastebėta: nemažai jaunuolių įsidarbino.
„Labai sunki dalia yra bedarbių, kuriems iki pensinio amžiaus dar likę maždaug 5 metai. Dauguma tokių žmonių, kuriems prireikia socialinės paramos, yra vieniši, neturi galinčių sunkią valandą jiems pagelbėti artimųjų. Kai toks asmuo neturi nei iš darbo, nei kitokių pajamų, jam mokama socialinė 315 Lt dydžio pašalpa (per mėnesį)“, – teigia skyriaus vedėja A. Sudžiuvienė.
ELTA primena, kad panaši situacija yra ir kitose Lietuvos savivaldybėse. Jai susidaryti įtakos turėjo ne tik pastaraisiais metais išaugęs nedarbas, bet ir stipriai padidėjusios būsto išlaikymo, maisto ir kitos prekių ar paslaugų kainos.
Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos duomenimis, elektros energijos kaina 2010 m. I pusmetį (palyginus su 2008 metų tuo pačiu laikotarpiu), padidėjo 36 proc., šilumos kaina – 30 proc., karšto vandens kaina – 17 proc., gamtinių dujų kainos kintamoji dalis – 24 proc.
Registruotų darbo biržoje bedarbių skaičius Lietuvoje nuo 2008 metų ketvirtojo ketvirčio iki 2010 m. antrojo ketvirčio išaugo 4 kartus (406 proc.).
