Kai atsigaus pasaulio ekonomika ir gamtinės dujos vėl pabrangs, centralizuotos šilumos tiekėjų paslaugų tarifai gyventojams vėl gali tapti nepakeliami, o šilumos gamybos verslas nepelningas. Ieškodamos išeičių šilumos tiekimo bendrovės gręžiasi į biokuro katilinių plėtrą, sunkmečiu tam negailėdamos milijoninių investicijų.
Imtis katilinių modernizavimo darbų skatina Europos Sąjungos (ES) parama, priešingu atveju investicinius projektus bendrovės atidėtų geresniems laikams.
Senas Lietuvos centralizuotos šilumos ūkio palikimas - gamtinėmis dujomis eksploatuojami katilai. Taip gaunamos šilumos energijos kainas nuolat "šokdina" pasaulio rinkose svyruojančios naftos kainos. Be to, gamtinės dujos beveik visą krašto šilumos ūkį yra "pririšusios" prie vienintelio tiekėjo - "Gazprom".
Ieškant išeities svarstoma apie vietinio kuro panaudojimo energijai gaminti galimybes. Skandinavijos šalyse vietinio biokuro panaudojimas energijai gaminti sudaro beveik visą naudojamo kuro balansą, tuo metu Lietuva jo šilumai gaminti naudoja vos penktadalį.
Mūsų krašte biokuro gamybos ir tiekimo katilinėms rinka tik formuojasi, šio verslo imasi antrinės šilumos tiekėjų įmonės.
Brangios, bet per kelerius metus atsiperkančios biomasės gamybos bei tiekimo technologijos ir brangi biokuro katilinių infrastruktūra neužtikrina, kad iš vietinio kuro gaminama šiluma bus gerokai pigesnė, tačiau šiuo metu, kai gamtinių dujų ir medienos kainos yra sumažėjusios, biokuras už gamtines dujas yra pigesnis du kartus.
Biokuro katilų proveržis
Birželio viduryje Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija (VKEKK) pritarė kelių šilumos tiekimo bendrovių investiciniams projektams, kuriuos įgyvendinus per porą metų šalyje atsirastų dar kelios modernios ir galingos biokatilinės.
O praėjusią savaitę pranešta apie šioms įmonėms patvirtintą ES paramą. Atsinaujinančius išteklius elektrai gaminti naudojančios įmonės gaus 152,54 mln. litų paramos iš ES struktūrinių fondų - iš viso bus paremta 17 projektų.
Po 18 mln. litų rekomenduojama skirti įmonėms "Litesko" ir "Šiaulių energija", Utenos šilumos tinklams - 15,5 mln. litų, "Grigiškėms" - 9,445 mln. litų, "Panevėžio energijai" - 13 mln. litų, "Vilniaus energijai" - 7,28 mln. litų, "Radviliškio šilumai" - 4,75 mln. litų, "Akmenės energijai" - 4,5 mln. litų. Bendrovei "Vilniaus degtinė" ir Pasvalio įmonei "Kurana" bus skirta atitinkamai 9,992 ir 18 mln. litų (po 50 ir 45 proc. projektų vertės) siekiant šiose įmonėse susidarančias gamybos atliekas panaudoti šilumai ir elektrai gaminti. Ūkio ministerijos Energetikos projektų atrankos komitetas penktadienį taip pat siūlė paremti bendroves "Energijos parkas" (beveik 7 mln. litų), "Ekoresursai" (4,7 mln. litų) ir "Šiluma Jums" (12,44 mln. litų), kurios energijai gaminti naudos Kairių, Aukštrakių, Lapių ir Panevėžio sąvartynų išskiriamas biodujas, o pastaroji - ir kiaulių komplekso atliekas. Bendrovė "Sistem" (jai skirta 9,925 mln. litų) Kėdainių rajone ketina pastatyti naują biodujų termofikacijos elektrinę, kur šiluma ir elektros energija bus gaminama perdirbant kiaulidžių ir mėsos skerdyklų atliekas.
Faktai
Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos duomenimis, per 2008 metų šildymo sezoną centralizuotai tiekiamai šilumai gaminti, atsižvelgiant į bendrą kuro balansą, biokuro buvo sunaudota 17,7 proc., 2007 metais ši dalis sudarė 16,2 procento. Per 200 šalyje veikiančių bendro 400 megavatų (MW) galingumo biokatilinių 1,5 mln. kubinių metrų kietuoju kuru aprūpina biokuro gamyba ir tiekimu užsiimančios kompanijos, esančios atskiruose šalies regionuose.
Įvairios biokuro rūšys gaminamos iš medkirtystės ir lentpjūvystės atliekų, taip pat šiaudų, rapsų šiaudų, spalių. Perspektyvia biokuro rūšimi laikomi žilvičiai, kuriais galėtų būti apsodinama apie 0,5 mln. hektarų nenaudojamos ūkio paskirties žemės. Todėl biokuro rinka krašte išlieka auganti ir dinamiška.
Mazutas bus kaip pagalbinis kuras
Centralizuotai šilumą tiekianti bendrovė "Panevėžio energija" į rajono katilinių modernizavimą investuos 30,94 mln. litų. Panevėžio rajono katilinei atnaujinti įmonė skirtų 22,61 mln. litų, Zarasų - 8,33 mln. litų. Projektą 15,47 mln. litų parems ES fondai. Panevėžyje numatoma pastatyti 16 MW šiluminės galios garo katilą, kūrenamą biokuru. Planuojama, kad modernizuota Zarasų rajono katilinė kurui daugiausia naudos medieną, o mazutas bus tik kaip pagalbinis kuras per šildymo sezoną. Numatoma išplėsti katilinės priestatą ir jame įrengti 4 MW galios katilą, kūrenamą biokuru. Įrengus biokuro katilus, "Panevėžio energija" tikisi sumažinti išlaidas taršos mokesčiams.
Sostinės šilumos tiekimo įmonė "Vilniaus energija" į Naujosios Vilnios katilinės modernizavimą planuoja investuoti 19,1 mln. litų, iš jų 7,53 mln. litų sudarys ES parama. "Vilniaus energija" numato įrengti du biokuru kūrenamus vandens šildymo katilus, dūmtraukį ir biokuro ūkį - tai leis naudoti atsinaujinančius energijos išteklius energijai gaminti. Įmonė planuoja demontuoti 30 metų senumo 58,2 MW galios vandens šildymo katilą ir jo vietoje įrengti du 6 MW galios vandens šildymo katilus, kurių bendra galia siektų 12 MW. Naujuose katiluose vietoj gamtinių dujų bus deginamas biokuras. Per metus šie katilai pagamintų iki 61,5 gigavatvalandžių šilumos.
Bendrovė "Grigiškės" naujam garo katilui ketina skirti 22,72 mln. litų. Numatoma, kad iš jų 11,24 mln. litų sudarys ES parama. Užuot remontavusi mažo galingumo medienos atliekas deginantį garo katilą, įmonė "Grigiškės" siekia vietoj jo pastatyti naują gerokai galingesnį garo katilą ir taip sumažinti brangių gamtinių dujų bei padidinti biokuro naudojimą. "Grigiškės" planuoja įrengti 15 MW galios kietojo kuro garo katilą ir infrastruktūrą. Skaičiuojama, kad naudojantis šiuo katilu per metus iš atsinaujinančių energijos šaltinių bus pagaminama beveik 83 megavatvalandės šilumos. Įgyvendinus projektą, biokuro dalis, atsižvelgiant į bendrą kuro balansą, padidėtų iki 40 proc. ir taip sumažėtų gamtinių dujų dalis. Į atmosferą būtų išmetama mažiau anglies dioksido ir kitų teršalų, taip pat "Vilniaus energijai" įmonė tikisi pigiau parduoti šilumą.
Bendrovė "Druskininkų šiluma" biokuru kūrenamam garo katilui įrengti skirs 19,37 mln. litų, iš jų 7,72 mln. litų sudarys ES parama. Druskininkų katilinėje planuojama įrengti 8-9 MW garo katilą. Įgyvendinus projektą, "Druskininkų šilumoje" gamtinių dujų suvartojimas sumažėtų iki 7,2 mln. kubinių metrų per metus.
Nepanaudoti rezervai
Biomasės energetikos asociacijos LITBIOMA prezidento Remigijaus Lapinsko teigimu, per praeitą šildymo sezoną gyventojams centralizuotai tiekiamos šilumos iš biokuro buvo pagaminta 18 proc., o per pastaruosius metus šalyje neatsirado nė vienos naujos biokuro katilinės.
"Daugiausia šilumos energijos, t. y. 78 proc., praėjusį šildymo sezoną buvo pagaminta iš gamtinių dujų, kurios buvo tris kartus brangesnės už vietinį biokurą. Tokios tendencijos kelia didelį susirūpinimą, juo labiau kad šalies valdžia vengia priimti sprendimus, skatinančius biokuro katilinių plėtrą. Mano įsitikinimu, turint pakankamai pigesnio vietinio biokuro, šildymui naudoti brangstančias importuojamas gamtines dujas yra nepriimtinas šaliai sprendimas", - teigia R.Lapinskas.
Jo duomenimis, pernai šilumos ūkio įmonės Rusijai už gamtines dujas sumokėjo apie 1,5 mlrd. litų. "Jeigu toks pats kiekis šilumos būtų gaminamas iš vietinio biokuro, tam būtų užtekę 700 mln. litų ir šie pinigai liktų šalies viduje. Tai reiškia, kad būtų geresnis eksporto ir importo balansas, sukurta daug naujų darbo vietų, valstybei sumokėta mokesčių, sprendžiamas ekologijos klausimas", - dėsto pašnekovas.
R.Lapinsko teigimu, be valstybės paramos pačios šilumos tiekimo įmonės šiuo metu nėra finansiškai pajėgios vienos įgyvendinti investicinius modernizavimo projektus. Tačiau jos nesulaukia palaikymo, nes valdžia motyvuoja, kad tai yra per brangu. "Jeigu mes palankiu momentu nesirengiame naudoti vietinio kuro, po kelerių metų už šilumą vėl mokėsime labai brangiai ir keiksime vieni kitus", - įsitikinęs R.Lapinskas.
Žada pigesnę šilumą
AB "Panevėžio energija" gamybos direktorius Rolandas Bitcheris LŽ sakė, kad biokatilinių plėtrai didžiausią įtaką šiuo metu daro motyvas sumažinti šildymui naudojamų importuojamų dujų kiekį ir turėti galimybę naudoti įvairesnį kurą.
"Tokios investicijos nedaromos aklai, todėl svarbu žinoti, kas bus biokuro tiekėjai. Apklausus miškų ūkius ir potencialias biokuro tiekimo bendroves paaiškėjo, kad mūsų šalies biokuro ištekliai išties dideli", - teigia R.Bitcheris.
Paklaustas, ar įskaičiavus milijonines investicijas į galutinę šilumos kainą vartotojui ji netaps didesnė už dabartinę, pašnekovas teigė esąs įsitikinęs, kad šios investicijos suteikia galimybę ne tik nekelti gaminamos energijos kainos, bet ją net šiek tiek sumažinti.
AB "Grigiškės" Technikos departamento direktorius Aušrius Kondratas LŽ sakė, kad planus statyti naują biokuro katilą įmonėje lėmė verslo rizikos išskaidymas, siekiant nebūti priklausomiems vien tik nuo gamtinių dujų. "50 proc. medienos atliekų, reikalingų naujojo katilo eksploatacijai, turime savo. Likusią dalį tikimės sėkmingai pirkti rinkoje. Šiuo metu turėdami mažą biokuro katilą dalį medienos plaušo gamybos atliekų parduodame", - sakė jis.
Paklaustas, ar plokščių gamybos proceso atliekos yra nekenksmingas kuras, A.Kondratas tikino, kad plokštės gamybos technologijos užtikrina ekologišką gamybą, nes medienos plaušas neva yra presuojamas be klijų.
Jolita ŽVIRBLYTĖ
